DARBAS SEIME 

                                                                                                                                                                                                                                                                                          2016-09-22

PASIŪLYMAS

DĖL VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 4, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-3817(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
2			Argumentai: Projekto iniciatoriai siūlo savivaldybių viešųjų paslaugų teikimui taikyti naują modelį – prieš pradedant teikti bet kokias viešąsias paslaugas atlikti mažiausiai 6 mėnesius trunkančią procedūrą, skirtą pasitikrinti, ar norimos teikti paslaugos neteikia rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Manome, kad didesnė konkurencijos ribojimo ir piktnaudžiavimo rizika yra teikiant vartotojų tiesiogiai apmokamas (atlygintinas) viešąsias paslaugas, nes rinkoje esantys paslaugų teikėjai yra suinteresuoti teikti būtent tokio pobūdžio paslaugas ir gauti iš šios veiklos ekonominę naudą. Tuo tarpu vartotojų tiesiogiai neapmokamos (neatlygintinos) paslaugos privatiems ūkio subjektams yra ne tokios patrauklios, todėl konkurencijos ribojimo rizika yra mažesnė. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad iniciatorių siūloma procedūra yra ganėtinai ilga ir gali būti vertinama kaip didinanti savivaldybių administracinę naštą užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgdami į šiuos argumentus siūlome naujojo modelio veikimą išbandyti visų pirma su mokamomis (atlygintinomis) viešosiomis paslaugomis.   Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:        „2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas        Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:        „2. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Tais atvejais, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu taip, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnio reikalavimai.“       Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:      „9 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas 1. Savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones ir akcines (uždaras akcines) bendroves, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. 2. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. 3 2. Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys. 3. Savivaldybė naujus viešųjų paslaugų teikėjus, skirtus teikti atlygintinas (apmokamas) viešąsias paslaugas, būtinas patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus energijos gamybos ir tiekimo, šilumos ir/ar karšto vandens gamybos ir tiekimo, vandens teikimo ir nuotekų surinkimo bei jų valymo, atliekų surinkimo (tvarkymo), keleivių pervežimo viešuoju transportu ir kitose veiklos srityse steigia arba tokių viešųjų paslaugų teikimą jau veikiantiems savivaldybės viešųjų paslaugų teikėjams paveda tik gavusi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) išankstinį sutikimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. 4. Siekdama gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Konkurencijos tarybos sutikimą, savivaldybė per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl sutikimo turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų, kurie teiktų atitinkamas atlygintinas (apmokamas) viešąsias paslaugas, atrankos. Konkurencinga procedūra turi būti tokia, kad atskleistų, ar kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamų viešųjų paslaugų teikimą. Konkurencijos taryba išduoda nurodytą sutikimą, jeigu savivaldybė per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo išdavimo įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, atitinkamų viešųjų paslaugų teikimo negali užtikrinti. 5. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. Už ne visos ar neteisingos informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, pateikimą savivaldybei gali būti skiriama įstatymu nustatyto dydžio piniginė bauda. 6. Gavusi savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 7. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytai konkurencingai procedūrai taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kompetentinga institucija įsiteisėjusiu sprendimu nustato, kad vykdant šią konkurencingą procedūrą minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, Konkurencijos taryba per 30 dienų nuo šio  sprendimo įsiteisėjimo dienos gali atšaukti pagal šio straipsnio 4 dalį duotą sutikimą. Konkurencijos tarybai atšaukus savo sprendimą dėl duoto sutikimo, savivaldybė privalo iš naujo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl sutikimo davimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Konkurencijos taryba turi teisę Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka įpareigoti savivaldybę pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir šio straipsnio 3 dalies reikalavimams prieštaraujančius sprendimus ir, savivaldybei per nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius, kreiptis į teismą. 9. Konkurencijos taryba nustato šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prašymų teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 10. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 4, 5, 7 ir 8 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
3			Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIP-3817 (2) 2 straipsniu siūlomas nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, tikslinga išbraukti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3817 (2) 3 straipsnį.
4			Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, tikslinga patobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-3817 (2) 4 straipsnį. Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį ir šio straipsnio 2-3 dalis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo prašymų steigti naujus savivaldybių viešųjų paslaugų teikėjus, skirtus teikti atlygintinas (apmokamas) viešąsias paslaugas, būtinas patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, arba pavesti tokių viešųjų paslaugų teikimą jau veikiantiems savivaldybės viešųjų paslaugų teikėjams, teikimo ir nagrinėjimo tvarką, taip pat tokių prašymų tipinę formą. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naujų juridinių asmenų, užsiimančių ūkine veikla savivaldybių viešųjų paslaugų teikėjų, skirtų teikti atlygintinas (apmokamas) viešąsias paslaugas, būtinas patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, steigimo savivaldybėse procedūros tęsiamos ir sprendimai dėl steigimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.“

Teikia:

Seimo nariai:                                                                                   Albinas Mitrulevičius

                                                                                                       Povilas Urbšys

                                                                                                       Milda Petrauskienė

                                                                                                       Vincė Vaidevutė Margevičienė                                                                                                                                               

2016-09-13

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-2731(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
2	4		Argumentai: siekiant teisinio aiškumo, konkretumo ir lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma Įstatymo projekte apibrėžti lobistinės veiklos pradžią, nustatyti lobistinės veiklos organizavimo formas. Taip pat patikslinti, kad asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, turi įsitikinti, kad lobistinę veiklą vykdantis asmuo yra įrašytas į lobistų sąrašą (paprašyti pateikti lobisto pažymėjimą). Ne pelno siekiančioms organizacijoms, kurios yra lobistinės veiklos užsakovėmis, siūloma suteikti galimybę lobistinės veiklos deklaracijoje nurodyti lobistinės veiklos iniciatorių. Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, nustatyti draudimą lobistui būti darbo grupės( komisijos), sudarytos teisės akto projektui rengti, nariu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms reikės laiko pasirengti Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimui ir visuomenės informavimui apie lobistinės veiklos teisinio reglamentavimo pasikeitimus, siūloma numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lobistinės veiklos užsakovas – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat šių asmenų interesus tenkinti įkurtas privatus ar viešasis juridinis asmuo, kuris sudarė dvišalę raštišką sutartį su lobistu arba trišalę daugiašalę raštišką sutartį su lobistu ir jam pavedusiu arba nurodžiusiu vykdyti lobistinę veiklą juridiniu asmeniu arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui raštu arba žodžiu pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą“.
2	5	N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Lobistinės veiklos pradžia – teisės akto, administracinio sprendimo ar jo projekto žodinis ar rašytinis (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) konkrečių nuostatų aptarimas su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką“. Buvusią šio straipsnio 5 dalį atitinkamai laikyti 6  dalimi.
4		N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4. straipsnis. Lobistinės veiklos organizavimo formos Lobistai savo veiklą gali vykdyti: 1) Individualiai. Tokiu atveju su užsakovu sudaroma dvišalė sutartis dėl lobistinės veiklos vykdymo. 2) Lobistai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę lobistų darbo vietą. Tokiu atveju su užsakovu sudaroma dvišalė arba daugiašalė sutartis dėl lobistinės veiklos vykdymo, joje nurodant visus lobistinę veiklą vykdysiančius lobistus. 3) Eidami pareigas juridiniame asmenyje. Tokiu atveju tarp užsakovo ir juridinio asmens sudaroma dvišalė raštiška sutartis dėl lobistinės veiklos paslaugų teikimo, joje nurodant juridinį asmenį bei visus lobistinę veiklą vykdysiančius lobistus. 4) Juridinis asmuo gali raštu arba žodžiu nurodyti ar pavesti jame pareigas einančiam asmeniui (šio Įstatymo nustatyta tvarka registruotam lobistui) vykdyti lobistinę veiklą. Tokiu atveju gali būti atstovaujama tik šio juridinio asmens interesams ir užsakovu laikomas pavedimą davęs juridinis asmuo.“. Buvusius Įstatymo projekto 4-15 straipsnius atitinkamai laikyti 5-16 straipsniais.
5	2		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo turi įsitikinti, kad lobistinę veiklą vykdantis asmuo yra įrašytas į lobistų sąrašą (paprašyti pateikti lobisto pažymėjimą).
9	2	N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnį 2 dalimi ir išdėstyti ją taip: „2. Lobistui draudžiama būti darbo grupės (komisijos), sudarytos teisės akto projektui rengti, nariu“.
12	2	2	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) lobistinės veiklos užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą, asmens ar juridinio asmens kodą; Ne pelno siekianti organizacija, būdama lobistinės veiklos užsakove, gali nurodyti ir lobistinės veiklos iniciatorių.;“
2			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos respublikos Vyriausybė iki 2016 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo projektus, reikalingus Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti.

Teikia:

Seimo narė                                                                                                                                           Milda Petrauskienė

2016-06-30

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-3268

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
1			Argumentai: Pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir klausymų metu pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybės tarnautojo statusą, pagrindinius valstybės tarnybos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus. 1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis 1. Įstatymo tikslas yra sudaryti teisines sąlygas tam, kad Lietuvoje funkcionuotų konstitucinius principus atitinkanti profesionali, veiksminga, kompetencijomis grįsta valstybės tarnyba, kuri leistų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tinkamai vykdyti valstybės ir savivaldybių funkcijas ir taip įgyvendinti valstybės ir savivaldybių paskirtį – garantuoti viešąjį interesą ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves. 2. Šis įstatymas, nustato valstybės tarnautojo statusą, valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių sistemos organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, valstybės politiką valstybės tarnybos srityje formuojančių ir nustatančių, taip pat dalyvaujančių formuojant šią politiką ir ją įgyvendinančių subjektų sistemą.
2	3		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės politiko pasirinktas ir  jo arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytam kitam laikui priimtas valstybės tarnautojas. valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui arba įstatymuose nustatytam kitam laikui. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės nustatytos šio įstatymo 2 priede“.
2	5		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų finansuojamos institucijos ir įstaigos, per kurias valstybė ir savivaldybės vykdo savo funkcijas: valstybės vadovo, atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, taip pat įstaigos, padedančios vykdyti šių institucijų funkcijas arba šias institucijas aptarnaujančios įstaigos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai“.
2	7		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, kuris eidamas pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje vykdo veiklą formuojant, įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ir koordinuojant teisės aktų, sutarčių, programų ar sprendimų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant žmogiškuosius išteklius arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, vykdant kitą viešojo administravimo veiklą ir (arba) veiklą padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Pagalba padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas neapima techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijų. einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą“.
2	8		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8. Valstybės tarnyba – visuma teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių, programų ar sprendimų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu „8. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių valstybės tarnautojų profesinė veikla, vykdant viešąjį administravimą ir (arba) padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas (išskyrus techninio ar ūkinio pobūdžio funkcijų vykdymą).“
2	9	N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauja 9 dalimi: „9. Valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių sistema – visuma teisinių, organizacinių ir kitų priemonių, kurias taikant valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose vykdoma valstybės tarnautojų ir jų pareigybių poreikio planavimo, priėmimo į pareigas, adaptacijos, darbo apmokėjimo, karjeros planavimo, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, ugdymo organizavimo, skatinimo ir nuobaudų taikymo, socialinių garantijų taikymo ir kita su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusi veikla“.
2	10	N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 10 dalimi: „9. Viešojo sektoriaus darbuotojai – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose renkamas, skiriamas ir kitais būdais užimamas pareigas einantys asmenys, kurie priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir teisinio statuso skirstomi į korpusus: valstybės politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, karių, viešąsias paslaugas teikiančių ir ūkinio ir (arba) techninio pobūdžio funkcijas vykdančių darbuotojų ir kt. “
2	13	N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi: „13. Šiame įstatyme A lygio vadovais laikomi karjeros valstybės tarnautojai, kurie eina šio įstatymo 1 priede A lygio vadovams priskirtas pareigas. B lygio vadovais laikomi karjeros valstybės tarnautojai, kurie eina įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, einančius A lygio vadovų) pareigas“.
3 4			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnius ir išdėstyti juos taip: 3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų profesinės veiklos principai Valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. 1. Valstybės tarnyba grindžiama šiais pagrindiniais principais: 1) lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą; 2) viešojo intereso pirmenybės prieš privatų interesą; 3) viešumo; 4) neutralumo politinio proceso dalyvių atžvilgiu (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams); 5) viešojo intereso tęstinumo garantavimo pasikeitus politinei valdžiai; 6) teisės viršenybės ir teisėtumo; 4 straipsnis. Valstybės tarnautojų veiklos principai 1. 2. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos principai yra šie: 1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove; 2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai; 4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti; 5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų bei reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių; 6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti; 7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimos nariams, giminaičiams, draugams ar kitiems su juo susijusiems asmenims; 8) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; 9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; 11) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; 12) viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 2. 3. Valstybės tarnautojus į pareigas valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje (toliau – įstaiga) priimantis asmuo, atsižvelgdamas į įstaigos veiklos ypatumus, gali savo sprendimu nustatyti šiam įstatymui neprieštaraujančius papildomus veiklos principus, taikomus įstaigos valstybės tarnautojams.
5			Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 5 4 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kanclerį, kuriam šis įstatymas taikomas su Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytomis taisyklėmis. 2. Šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso, tarnybos sąlygų, darbo užmokesčio, garantijų ir kitų su tarnyba susijusių klausimų nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai (toliau – Statutas) ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – Diplomatinės tarnybos įstatymas). Statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 30 straipsnis, 31 straipsnis (išskyrus statutinių įstaigų vadovus), 37 straipsnis, 38 straipsnio 1-3, 5 ir 6 dalys, 39-41 straipsniai, 69 straipsnio 4 dalis taikomi be išlygų. Vidaus tarnybos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos, nustatančios valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą netaikomos. Kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja įstatymais patvirtinti statutai (toliau – Statutas) ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – Diplomatinės tarnybos įstatymas). 3. Valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 25 straipsnis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus 51 straipsnis, 52 straipsniois 3 dalis, 58 straipsnis, 65 straipsnio 4 dalis, 66 straipsnis, 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 76 straipsnis. Valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja įstaigų veikloje, taikomas šio įstatymo 56 straipsnis. Vadovaujantiems įstaigai valstybės pareigūnams ir jų pavaduotojams valstybės pareigūnams taikoma šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalis. 4. Valstybės politikams, teisėjams, prokurorams, įstaigos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, (toliau – darbuotojai) taikomi šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 76 straipsnis. 5. Profesinės karo tarnybos kariams taikomi šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 76 straipsnis. 6. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams ir žvalgybos pareigūnams. 6. Valstybės ar savivaldybės įmonėse, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms įstatymo nustatyta tvarka suteikus viešojo administravimo įgaliojimus jose dirbantiems asmenims, kurie nėra valstybės tarnautojai, bet vykdo viešojo administravimo veiklą, taikomi šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 punktai, 14, 15, 51 ir 52 straipsniai.
7			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 7 6 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje 1. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl Lietuvos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. 2. Įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinė sutartis yra valstybės tarnautojus į pareigas priimančio (-ių) asmens (-ų) arba jo (-ų) įgalioto (-ų) asmens (-ų) ir valstybės tarnautojams atstovaujančios įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, o jeigu įstaigoje arba centrinėje įstaigos ir jai pavaldžiose teritorinėse įstaigose veikia kelios profesinės sąjungos, tai jungtinės profesinių sąjungų atstovybės rašytinis susitarimas, kuriuo susitariama dėl įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. 4. 3. Įstaigos arba centrinės įstaigos ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.
12			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 12 11 straipsnis. Tipiniai ir specialieji reikalavimai 1. Valstybės įstaigos  A lygio vadovas turi atitikti šiuos tipinius reikalavimus: 1) turėti ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją; 2) turėti ne mažesnę nei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, einant vadovaujančias pareigas ir turint pavaldžių asmenų; 3) mokėti vieną iš šių Europos Sąjungos kalbų – anglų, prancūzų ar vokiečių ne žemesniu nei B1 lygiu. 2. Įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus valstybės įstaigų vadovams. 3. Karjeros valstybės tarnautojas (išskyrus valstybės įstaigos A lygio vadovą) ir į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas pakaitinis valstybės tarnautojas, turi atitikti tipinius reikalavimus, kuriuos šio įstatymo 1 priede nurodytoms karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėms nustato Vyriausybė. Valstybės tarnautojas taip pat turi atitikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodiką nustatytus specialiuosius reikalavimus. Valstybės įstaigų vadovų pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 dalyje) nenustatomi. 3. Viceministrai ir savivaldybių administracijų direktoriai turi turėti ne žemesnį nei aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. 4. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas tipinis užsienio kalbos mokėjimo reikalavimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka.            12 straipsnis. Specialieji reikalavimai 1. Valstybės tarnautojas turi atitikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo metodiką nustatytus specialiuosius reikalavimus. A lygio vadovų pareigybių aprašymuose specialieji reikalavimai (išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje) nenustatomi. Įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus A lygio vadovams. 4. 2. Valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme negali būti nustatyti specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. 3. Į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas specialusis reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 6. 4. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka patikrinama arba specialioji teisė turi būti gauta iki asmens priėmimo arba perkėlimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo priimamas arba perkeliamas, kai jis įgyja (gauna) specialiąją teisę arba gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. 7. Valstybės tarnautojo veikloje reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka.
17	6	N	Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 17 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimtų asmenų kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas po 6 mėnesių nuo priėmimo į pareigas dienos, jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko ne mažiau kaip 3 mėnesiai. Jeigu iki tarnybinės veiklos vertinimo liko mažiau kaip 3 mėnesiai, kompetencijų atitikimas jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui vertinamas kasmetinio vertinimo metu“.
26			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 26 straipsnis. Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla 1. Valstybės tarnautojui neleidžiama: 1) būti renkamu (skiriamu) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens (filialo) organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto; 2) 1) įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su fiziniais asmenimis, vykdančiais individualią veiklą ir susijusiais su valstybės tarnautoju šiame punkte nurodytais santuokos, giminystės ar svainystės ryšiais, individualią veiklą vykdančiais partneriu ar sugyventiniu bei juridiniais asmenimis, kuriuose jis pats arba jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų, pajų ar kitokių turtinių ir neturtinių įnašų; 3) 2)  atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis (išskyrus, kai mokymai susiję su valstybės tarnautojo darbo santykiais valstybės tarnautojui turint leidimą dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį pagal šio įstatymo 25 straipsnį) ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalį perkeltam valstybės tarnautojui; 4) dirbti kituose juridiniuose asmenyse, taip pat užsiimti bet kokia kita atlyginama veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas arba kita atlyginama veikla, susijusi su tomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įstaigos įgaliojimu juridinio asmens organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto; 5) 3) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. išskyrus kai Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali eiti eina to paties Seimo nario, kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėjo-sekretoriaus pareigas ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas. Tokiais atvejais valstybės tarnautojo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. 2. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.
32			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 32 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 32 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimo bendrosios nuostatos 1. Vertinama karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. 2. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą sudaro kasmetinis valstybės tarnautojų kompetencijų vertinimas ir veiklos rezultatų vertinimas. Valstybės tarnautojų tarnybinė veikla vertinama kasmet. Valstybės įstaigos A lygio vadovo ir įstaigos B lygio vadovo tarnybinė veikla taip pat vertinama prieš kadencijos pabaigą – už kadencijos laikotarpį. 3. Valstybės tarnautojų tarnybinio vertinimo tikslas – nustatyti valstybės tarnautojo kompetencijų atitikimą jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, įvertinti jo veiklos rezultatus už metus ir identifikuoti valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo poreikį. (A lygio vadovo ir B lygio vadovo – taip pat veiklos rezultatus už kadencijos laikotarpį). 3. 4. Pagal kompetencijų vertinimo rezultatus sprendžiama dėl valstybės tarnautojo kompetencijų ugdymo. 4. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos neatitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, valstybės tarnautojas įpareigojamas ugdyti kompetencijas. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, su valstybės tarnautoju susitariama dėl  kompetencijų ugdymo. Kai valstybės tarnautojo kompetencijos atitinka jo pareigybei nustatytam kompetencijų profiliui, su valstybės tarnautoju susitariama dėl tolesnio kompetencijų ugdymo. 5. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 6. Nėščių, auginančių vaiką iki 1 metų ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. 7. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir kriterijus, kuriais remiantis nustatomas išskirtinis asmeninis indėlis, nustato Vyriausybė.
36			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 36 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 36 straipsnis. Valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymo finansavimas 1. Įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus įstaigos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. 2. Valstybės tarnautojų, einančių valstybės įstaigų A lygio vadovų, įstaigų B lygio vadovų, jų pavaduotojų, departamentų direktorių ir joms priskirtas valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijose ir įstaigose vadovavimo kompetencijų ugdymo organizavimui, kitų valstybės tarnautojų, kurių specialus mokymo poreikis atsiranda valstybės tarnybos mastu,  Valstybės tarnybos departamentui skiriamos valstybės biudžeto lėšos pagal šios įstaigos strateginio veiklos plano programoje patvirtintus asignavimus. 3. Jei kompetencijų ugdymas trunka nepertraukiamai ilgiau kaip 2 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis: per vienerius metus nuo kompetencijų ugdymo pabaigos: 1) pateikia prašymą atleisti savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus asmenis, atleistus dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje, Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje. anksčiau negu po vienerių metų nuo kompetencijų ugdymo pabaigos; 2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų. dėl priežasčių, susijusių su nepriekaištingos reputacijos netekimu ar netinkamu pareigų vykdymu. Lėšos negrąžinamos, jeigu atleistas valstybės tarnautojas pereina dirbti į valstybės ir savivaldybių įmones, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamas valstybės ir savivaldybių įstaigas bei viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. 4.. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo, Asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl kompetencijų ugdymui skirtų lėšų grąžinimo ir kuris pagal šio straipsnio 3 dalį privalo grąžinti lėšas, privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti įstaigai su jo kompetencijų ugdymu susijusias įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo kompetencijų ugdymu susijusių išlaidų negrąžina, įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo. 5. 6. Valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyje se nenurodytų lėšų.
38			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 38 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 38 straipsnis. Pareiginė alga  1. Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 2 ar 3 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 2. Pareiginė alga nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai įstaiga priskirta Seimo ar Vyriausybės nutarimu. Kriterijus, kuriais vadovaujantis įstaigos skirstomos į grupes, nustato šio įstatymo 4 3  priedas. 3. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimalios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. 4. Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu ar be konkurso, išskyrus kai priimama atkuriant valstybės tarnautojo statusą, nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. Priimant asmenį į valstybės tarnautojo pareigas kKonkurso būdu priimant pareiginė alga nustatoma prieš skelbiant konkursą į valstybės tarnautojo pareigas, be konkurso priimant  pareiginė alga nustatoma valstybės tarnautoją  priimančio asmens ir priimamo asmens susitarimu. Šiais atvejais pareiginė alga gali būti nustatoma šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. 5. Priimant asmenį į statutinio valstybės tarnautojo pareigas, nustatoma šio įstatymo 2 priede statutinio valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento intervalo ribose ne didesnė nei trečia pareiginė alga, skaičiuojant nuo pareiginės algos intervalo žemiausios pareiginės algos. Tokiu atveju pareiginė alga nustatoma prieš atliekant Statutuose nustatytas priėmimo į statutinio valstybės tarnautojo pareigas procedūras. 6. Statutinį valstybės tarnautoją perkeliant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio įstatymo 30 straipsnį, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia, bet ne mažesnė nei jo turėta pareiginė alga. Jeigu šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale nėra artimiausios, bet ne mažesnės nei jo turėtos pareiginės algos, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti aukščiausia pareiginė alga. 7. Kitais atvejais nei nurodyta šio straipsnio 4 dalyje valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip: 1) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta; 2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas arba statutiniam valstybės tarnautojui laikinai perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga; 3) tarnybinio kaitumo būdu perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia didesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – jo turėta; 4) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam arba atkuriančiam statusą  į lygiavertes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga; 5) paskiriamam, priimamam ar perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra artimiausia mažesnė nei jo turėta, o jeigu tokios nėra – žemiausia iš tai pareigybei nustatyto pareigybės pareiginės algos koeficientų intervalo. 8. Valstybės tarnautojui pareiginė alga nuosekliai gali būti didinama šio įstatymo 2 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu už atliekamo darbo kokybę. 9. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti mažinama 5 procentais valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo motyvuotu rašytiniu siūlymu, kai sistemingai blogėja valstybės tarnautojo darbo kokybė, tačiau negali būti mažesnė nei pareiginė alga, nustatyta valstybės tarnautojui jį priimant, paskiriant arba perkeliant į pareigas. Tokiu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. Nustačius, kad valstybės tarnautojo darbo kokybė sistemingai blogėja, valstybės tarnautojas įspėjamas dėl blogėjančios darbo kokybės. Jei per 6 mėnesius nuo šio įspėjimo valstybės tarnautojo darbo kokybė nepagerėja arba toliau sistemingai blogėja, gali būti priimamas sprendimas: 1) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra lygi jo pareiginės algos koeficientų intervale esančiai žemiausiai pareiginei algai – perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas toje pačioje įstaigoje, o jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas arba tarnautojas nesutinka eiti kitų pareigų – atleisti iš pareigų; 2) jeigu valstybės tarnautojo pareiginė alga yra aukštesnė nei žemiausia pareiginė alga koeficientų ribose – tiesioginio vadovo motyvuotu siūlymu nuosekliai sumažinti pareiginę algą; 10. Jeigu per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 9  dalyje nustatyto valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas arba pareiginės algos sumažinimo jo darbo kokybė toliau blogėja – priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų; 11. Prieš priimant šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytus sprendimus, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu įstaigoje sudaroma komisija, kurios nuomonė sprendžiant dėl valstybės tarnautojo pareiginės algos sumažinimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ar atleidimo iš pareigų yra patariamoji. Komisijoje privalo dalyvauti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovas. Jei įstaigoje yra kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą. 10. 12. Valstybės tarnautojui pareiginė alga gali būti didinama arba mažinama ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus. Didesnė ar mažesnė pareiginė alga gali būti nustatyta, jeigu valstybės tarnautojas ėjo pareigas ne trumpiau kaip 3 mėnesius arba nuo aukštesnės arba žemesnės pareiginės algos nustatymo praėjo ne mažiau kaip 3 mėnesiai. Darbo kokybės kriterijus nustato Vyriausybė. 11. 13. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus. 14. Valstybės tarnautojui, kurio pareiginė alga neturi pareiginės algos koeficientų intervalo, šio straipsnio nuostatos dėl perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš pareigų, pareiginės algos mažinimo ir didinimo netaikomos.
39			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 39 straipsnis. Priedai 1. Valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 2. Tam tikras funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams, Esant poreikiui, atsižvelgiant į darbo rinkoje esančią konkrečių profesijų darbuotojų paklausą ir pasiūlą, atsižvelgiant į ilgalaikį atitinkamos profesijos kvalifikuotų valstybės tarnautojų trūkumą, Vyriausybė nustato tvarką, pagal kurią valstybės tarnautojui tam tikram apibrėžtam laikui gali būti nustatytas iki vienos pareiginės algos dydžio priedas. Tokių funkcijų sąrašą tvirtina Vyriausybė. 3. Statutiniams valstybės tarnautojams mokami Statutuose nustatyti priedai už tarnybinį laipsnį, tarnybinį ar diplomatinį rangą.“
40	1		Pasiūlymas; Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos: 1) kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas; 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos arba kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis; 23) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 34) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.“
41	7		Pasiūlymas; Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti mokamas apmokėjimas už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis. Apmokėjimas uUž dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokamas apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Jei tokios sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato projektą įgyvendinančios įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurią gauna apmokėjimą, šio įstatymo 37 straipsnio 1 – 3 punktuose nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokami. nemokamas. Valstybės tarnautojo, dalyvaujančio šioje dalyje nustatytuose projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų“.
47	7		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Tarnybinių nusižengimų tyrimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo, išvados ir sprendimo perdavimo, valstybės tarnautojo skundų dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo eigos ir rezultatų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
51			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 51 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 51 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka 1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą. 3. Įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Atlyginant žalą išieškoma suma per mėnesį negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 5. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Išieškomų sumų santykis su darbo užmokesčiu nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. 6. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo. 6. 7. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.
52	2		Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 52 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi įstaiga privalo reikalauti iš žalą padariusio savo neteisėta kalta veika valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir per mėnesį negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo“.
65	1		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 65 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Valstybės tarnautojams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis: 1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę – darbo, poilsio ir švenčių dienomis komandiruotėje dirbtą laiką ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką; 2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas; 3) kai valstybės tarnautojai yra išvykę karo prievolę administruojančių krašto apsaugos sistemos institucijų nurodymu; 4) artimųjų giminaičių, sutuoktinio ar sugyventinio, partnerio, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, mirties atveju – iki 3 darbo dienų; 5) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos; 6) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą įstaigą – iki vienos 1 darbo dienos; 7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo raštišką (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, neatvyksta į darbo vietą dėl sveikatos sutrikimo – iki dviejų 2 darbo dienų per 6 mėnesius; 8) kai valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse, Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose; nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas; 9) 8) kai valstybės tarnautojai juos į pareigas priėmusio asmens sprendimu nusiųsti ugdyti kompetencijas ne ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. 9) kai valstybės tarnautojai, kurie yra įstatymuose nustatytų asociacijų nariai, iš anksto informavę įstaigos vadovą, dalyvauja asociacijų arba asociacijų organų renginiuose – iki 20 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį“.
66	2		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 66 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės tarnautojas nepadarė tarnybinio nusižengimo“.
69	3		Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 69 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų darbo dieną ar naujai sudarytos kolegialios institucijos pirmajame posėdyje. Viceministras iš pareigų atleidžiamas pirmąją naujai paskirto ir pareigas pradėjusio eiti ministro darbo dieną.“
72	3		Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 72 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Valstybės tarnybos departamento teisės: 1) nemokamai gauti iš įstaigų, valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą Valstybės tarnybos departamento funkcijoms atlikti;  2) nurodyti įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą; jeigu šios įstaigos pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju – ir Vyriausybės atstovui; 3) išnagrinėjus valstybės tarnautojo skundą dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo eigos ir rezultatų ir nustačius galimai padarytus teisės aktų pažeidimus, turi teisę kreiptis į aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovą dėl komisijos tarnybinės veiklos vertinimo eigai ir rezultatams įvertinti sudarymo ir dalyvauti tokios komisijos veikloje; 3 4) rengti ir įstaigoms teikti rekomendacijas, kuriose pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje geroji praktika; 4 5) naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.

Teikia:

Seimo narė                               Milda  Petrauskienė                                                                                                                                          

2016-06-23

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP-2731(2)

Teikia:

Seimo narė                                                                                           Milda Petrauskienė