NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS VEIKLOS
ATASKAITA
2004-01-01 – 2004-12-31
VILNIUS
2005
TURINYS
|
I.
|
Nacionalinė sveikatos taryba – Seimui
atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo
institucija.............................................................................
|
3
psl.
|
|
II.
|
Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiai,
konferencijos ir kiti renginiai..
|
5
psl.
|
|
III.
|
Sveikatos politikos koordinavimas:
siūlymai įstatymų projektams,
rekomendacijos sveikatos reformos ir kitais
klausimais...........................
|
18
psl.
|
|
IV.
|
Sveikatinimo veiklos vertinimas Lietuvos
sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo
koordinavimas.................
|
21
psl.
|
|
V.
|
Tarpžinybinis ir tarptautinis
bendradarbiavimas........................................
|
26
psl.
|
|
VI.
|
Viešoji
ir kita
veikla................................................................................
|
29
psl.
|
|
VII.
|
Priedai.........................................................................................................
|
34
psl.
|
|
|
1 priedas. Nacionalinės sveikatos
tarybos 2004 m.darbo
planas...............
|
35
psl.
|
|
|
2 priedas. Nacionalinės sveikatos
tarybos 2004m. posėdžių ir kitų
renginių darbotvarkės
................................................................................
|
37 psl.
|
|
|
3 priedas. Nacionalinės sveikatos
tarybos 2004 m. posėdžių
nutarimai..................................................................................................
|
47 psl.
|
|
|
4 priedas. Nacionalinės sveikatos
tarybos 2004 m. konferencijų
rezoliucijos ir kiti
siūlymai.........................................................................
|
60 psl.
|
|
|
5 priedas. Nacionalinės sveikatos
tarybos 2004 m. siūlymų
sąvadas.......
|
62 psl.
|
I.
NACIONALINĖ SVEIKATOS TARYBA – SEIMUI ATSKAITINGA SVEIKATOS POLITIKOS
KOORDINAVIMO INSTITUCIJA
Nacionalinė sveikatos taryba –
Seimo įsteigta ir jam atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija,
kuri sudaroma ir veikia pagal Seimo patvirtintus nuostatus. Pagrindiniai
Tarybos uždaviniai – stiprinti visuomenės sveikatą ir užtikrinti visuomenės
dalyvavimą sprendžiant sveikatos problemas bei koordinuoti visuomeninių
organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą šiais
klausimais, analizuoti sveikatinimo procesus ir atlikti jų ekspertizę,
dalyvauti formuojant sveikatos politiką ir prioritetus, teikti išvadas ir
siūlymus dėl gyvensenos, aplinkos ir sveikatos priežiūros tarnybų veiklos
gerinimo. Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba) yra juridinis asmuo.
Tarybos veikla yra finansuojama isš valstybės biudžeto.
Nacionalinė sveikatos taryba,
vykdydama pagrindinius uždavinius koordinuoja valstybės mastu sveikatos ugdymo
politiką, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės politiką, visuomenės
sveikatos saugos politiką, ligų profilaktikos ir kontrolės politiką, analizuoja
sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo raidą, vertina privalomojo
sveikatinimo veiklos mastą, sveikatinimo veiklos tikslu valstybės siekiamo
sveikatos lygio rodiklius. Nacionalinė sveikatos taryba vertina gyventojų
sveikatingumo raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir
ekonomine politika, informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, padeda
nustatyti aktualias visuomenės sveikatos problemas bei prioritetus, koordinuoja
Lietuvos sveikatos programos (Žin., 1998, Nr.64-1842), valstybinių sveikatos
programų įgyvendinimą bei atlieka kitas pavestas funkcijas.
Nacionalinės sveikatos tarybos
paskirtį, sudarymo principus, uždavinius, teises ir
darbo organizavimo principus nustato LR Sveikatos
sistemos įstatymo 67 straipsnis (Žin., 1998, Nr.112-3099) ir Nacionalinės
sveikatos tarybos nuostatai, kurie tvirtinti Seimo nutarimu Nr.VIII-612 ,,Dėl
Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr.7-136),
Seimo 1998 m. spalio 6 d. nutarimu Nr.VIII- 873 ,,Dėl Lietuvos Respublikos
Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo”
priedėlio pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.7-136, Nr.90-2486) bei Seimo 2003 m. gegužės
20
d. nutarimu Nr. IX-1572 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl
Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” (Žin.,
1998, Nr.7-136, Nr.90-2486, 2003, Nr.52-2317).
Nacionalinės sveikatos tarybos
darbas organizuojamas vadovaujantis
Nacionalinės sveikatos tarybos patvirtintu darbo reglamentu.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai
savo pareigas atlieka nenutraukdami darbo santykių pagrindinėje darbovietėje.
Nacionalinė sveikatos taryba sudaroma iš 15 narių: penkių Lietuvos savivaldybių
asociacijos deleguotų savivaldybių bendruomenės sveikatos tarybų atstovų,
penkių visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus,
atsovų, iš kurių vienas yra Visuomenės sveikatos asociacijos atstovas, penkių
visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, iš kurių vienas yra Kauno
medicinos universiteto, vienas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto
atstovas. Lietuvos savivaldybių asociacija atstovus deleguoja šios asociacijos
įstatų nustatyta tvarka. Visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės
sveikatos interesus atstovus siūlo Seimo Sveikatos reikalų komitetas iš šių
organizacijų pasiūlytų atstovų pagal veiklos kryptis, pirmenybę teikdamas
organizacijoms, kurios dalyvauja įgyvendinant valstybės ar savivaldybių
sveikatos programas. Tris visuomenės sveikatos priežiūros specialistus siūlo
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, o po vieną visuomenės sveikatos specialistą
deleguoja Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto senatai. Šios
kadencijos Nacionalinė sveikatos tarybos sudėtis buvo patvirtinta Seimo 2001 m.
liepos 5 d. nutarimu Nr.IX–422 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės
sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties pakeitimo”, Seimo 2002 m. spalio 1
d. nutarimu Nr. IX-1111 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos
tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio pakeitimo” (Žin., 1998,
Nr.56-1549; 2001, Nr.61-2184;2002, Nr.98-4314) (Žin., 2001, Nr.61-2184) ir
Seimo 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. IX-2123 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl
Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio
pakeitimo” (Žin., 2004, Nr. 55-1892).
Tarybos darbą techniškai
aptarnauja sekretoriatas. Sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės
biudžete Tarybos išlaikymui skirtų lėšų.
Nacionalinė sveikatos taryba, vertindama
šalies gyventojų sveikatingumo raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma
socialine ir ekonomine politika, informuoja
apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, rengia ir kasmet teikia Seimui
pranešimą apie gyventojų sveikatingumo ir sveikatos politikos formavimo
įgyvendinimo būklę, pagal kompetenciją teikia siūlymus Vyriausybei ir Seimui
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
LR Seimas 2004 m. gegužės 6 d.
priėmė nutarimą Nr.IX-2227 Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2003 metų veiklos
ataskaitos (Žin., 2004, Nr.79-2783), kuriame pritarė Nacionalinės sveikatos
tarybos veiklos ataskaitai ir pasiūlė Vyriausybei iki 2004 m. liepos 1 d. kartu
su Taryba apsvarstyti ir įvertinti Nacionalinės sveikatos tarybos nutarimuose
pateiktus siūlymus ir rekomendacijas sveikatos politikos klausimais arba
įgalioti tai atlikti atitinkamas ministerijas bei kitas Vyriausybei pavaldžias
valstybės institucijas bei iki 2004 m. spalio 1 d. kartu su Taryba paregti ir
patvirtinti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo tarpžinybinio
koordinavimo modelį.
II. NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS
POSĖDŽIAI, KONFERENCIJOS IR KITI RENGINIAI
Pagrindinė Nacionalinės
sveikatos tarybos darbo forma – posėdžiai. Posėdžiuose svarstomos aktualios Lietuvos gyventojų
sveikatos problemos, sveikatos politikos bei valstybinių sveikatos programų
įgyvendinimo klausimai. Organizuodama posėdžius, konferencijas ir kitus
renginius Nacionalinė sveikatos taryba pasitelkia šalies ir užsienio
specialistus bei konsultantus iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir
mokymo institucijų, nevyriausybinių organizacijų.
Nacionalinės sveikatos tarybos
nuostatai nustatė, kad posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris
mėnesius. 2004 m. vyko šeši atviri Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiai,
kuriuose svarstyti šios aktualios temos:
· Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra;
· Valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų
profilaktikos programos įgyvendinimas;
· Pirminės sveikatos priežiūros plėtra;
· Susitarimas su politinių partijų atstovais
dėl sveikatos politikos pagrindinių principų tęstinumo;
· ES visuomenės sveikatos programos ir
Lietuvos visuomenės sveikatos strategijos integravimas bei Pasaulio sveikatos
organizacijos reprodukcinės sveikatos strategija;
· Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros
ir slaugos paslaugų plėtra.
2004 m. Nacionalinė sveikatos
taryba organizavo ir kitus renginius. Nacionalinės sveikatos tarybos
posėdžiuose svarstyti klausimai svarbūs įvairių žinybų, valstybės bei
savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir mokymo
įstaigų veiklai: Sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms,
Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijoms, Kauno medicinos
unversitetui, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui ir kitoms institucijoms.
Nacionalinės sveikatos tarybos
posėdžių nutarimai pateikti 3 priede, o Nacionalinės
sveikatos tarybos 2004 m. konferencijų
rezoliucijos ir kiti siūlymai 4 priede. Žemiau trumpai pristatomos svarbiausios
posėdžiuose iškeltos problemos.
2004 m. sausio 27 d. atvirame
posėdyje svarstytos vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros problemos. Vaikų
sveikatos problemos – nuolatinio Nacionalinės sveikatos tarybos rūpesčio
objektas. 1999 m. metiniame pranešime Nacionalinė sveikatos taryba atkreipė
dėmesį į svarbiausius vaikų ir paauglių poreikius: tinkamą mitybą, tinkamą
būstą bei priežiūrą, geras išsilavinimo galimybes, apsaugą nuo infekcijų,
traumų, prievartos ir išnaudojimo bei profilaktinių programų įgyvendinimo
svarbą. Buvo pasiūlyta pagrindinį dėmesį skirti pirminei profilaktikai. 2002 m.
metiniame pranešime aptartos vaikų ir paauglių nelaimingų atsitikimų
priežastys, traumatizmo problemos ir profilaktika švietimo sistemoje.
LR Seimas 2004
metus paskelbė vaikų sveikatos metais. 2004 m. sausio 27 d. posėdyje
Nacionalinė sveikatos taryba, išklausiusi LR Seimo Šeimos ir vaiko komisijos,
LR sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijų, savivaldybių, Lietuvos moksleivių parlamento ir kitų
nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų pranešimus bei pasisakymus apie
vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros problemas bei atsižvelgdama į 2003 m.
gruodžio 16 d. tarpžinybinio pasitarimo, kuriame dalyvavo LR Seimo Sveikatos
reikalų komiteto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, LR žemės ūkio
ministerijos, LR sveikatos apsaugos ministerijos, Respublikinio mitybos centro,
Kauno medicinos universiteto, Vilniaus universiteto, Jungtinių Tautų Vaikų
fondo, NVO atstovai, išvadas pažymėjo, kad Lietuvoje vis mažėja gimstamumas.
2002 m. šis rodiklis sumažėjo 4,8 proc. Natūralusis gyventojų prieaugis, kuris
jau daugelį metų yra neigiamas, 2002 metais buvo –3,2 /1000 gyventojų, bet
gerėja kūdikių sveikatos priežiūros rodikliai; kūdikių mirtingumas 2002 m. buvo
7,86/ 1000 gyvų gimusių. 2003 m. LR
Seime priimta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija ir LR Švietimo
įstatymo pakeitimo įstatymas nusako pagrindinius vaiko gerovės politikos
principus: vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą bei sudaro
prielaidas daugiau dėmesio skirti pirminei profilaktikai. Jungtinių Tautų Vaikų
fondas ir Pasaulio sveikatos organizacija kartu su valstybės ir savivaldybių
institucijomis Lietuvoje remia Naujagimiams palankios ligoninės, Sveikų mokyklų
projektus, organizuoja renginius apie sveikatos sutrikimus dėl nepilnavertės
mitybos, jodo ir kitų medžiagų nepakankamumo. Tarptautinės organizacijos remia
jaunimui palankių paslaugų plėtrą, tačiau šiai veiklai būtina ir valstybės bei
savivaldybių parama.
Posėdžio
metu buvo pabrėžta, kad dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet blogėja vaikų fizinė
sveikata. Didžiausią rūpestį kelia nepatenkinama Lietuvos vaikų psichikos
sveikatos būklė, didelis bei nemažėjantis paauglių savižudybių skaičius bei
plintantys žalingi įpročiai. Neišspręstos optimalios vaikų mitybos problemos:
ilgalaikio naujagimių žindymo, moksleivių maitinimo mokyklose, maisto
praturtinimo gyvybiškai svarbiomis medžiagomis (foline rūgštimi, jodu ir kt.),
nepakankamas dėmesys vaikų ir jaunimo burnos sveikatos išsaugojimui. Tik trims
Lietuvos ligoninėms Jungtinių Tautų Vaikų fondas suteikė palankios naujagimiams
ligoninės vardą. Vis dar per mažai dėmesio skiriama moksleivių krūvio, ugdymo
programų apimties ir moksleivių sveikatos rodiklių analizei bei psichologinio
bendravimo ir socialinių įgūdžių ugdymo integravimui į formalaus ugdymo
programa. Nėra patvirtintos išsamios valstybinės Motinos ir vaiko sveikatos
programos, parengti tik programos fragmentai, susiję su asmens sveikata. Kyla
abejonių dėl integruoto į kitus mokymo dalykus sveikatos ugdymo programų
turinio kokybės ir apimties bei sveikatos ugdytojų kompetencijos. Tarp kitų
sričių abejones kelia ir lytiškumo ugdymo kokybė. Pasigendama Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo su Sveikatos apsaugos
ministerija ir kitomis institucijomis, sprendžiant socialiai remtinų vaikų
sveikatos apsaugos problemas. Dėl nepakankamo bendro sveikatos sistemos
finansavimo nustatyti per maži vaikų bei jaunimo paslaugų, apmokamų iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, įkainiai, o taip pat trūksta teisės aktų, reglamentuojančių
mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklą.
Nacionalinė sveikatos taryba
2004 m. vasario 24 d. atvirame posėdyje išnagrinėjusi Valstybinės širdies ir
kraujagyslių ligų profilaktikos 1999-2003 metų programos patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 385 įgyvendinimo
eigą, rezultatus, efektyvumą, problemas bei kitų programos dalyvių indėlį pažymėjo,
kad Širdies ir kraujagyslių profilaktikos programa yra prioritetinė valstybinė
sveikatos programa, kadangi kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties
priežastis, o didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius sąlygos didėjantį
sergamumą šiomis ligomis ateityje. Palyginus su kitomis ligų grupėmis širdies
ir kraujagyslių ligos yra didžiausia nedarbingumo bei ekonominių nuostolių
priežastis. Daugelyje šalių šias problemas padeda spręsti sėkmingai vykdomos
integruotos profilaktikos programos, kadangi įrodyta rizikos veiksnių – rūkymo,
padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, viršsvorio, padidėjusio cholesterolio
kiekio, nepakankamo fizinio aktyvumo, sutrikusios gliukozės tolerancijos,
nesaikingo alkoholio vartojimo – reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų
išsivystymui.
2004 m. vasario 24 d. posėdyje Nacionalinė
sveikatos taryba, išklausiusi LR Seimo narių, Lietuvos sveikatos informacijos
centro, Kauno medicinos universiteto ir Kauno medicinos universiteto klinikų,
Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos,
apskričių administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pranešimus
bei pasisakymus apie Širdies ir kraujagyslių profilaktikos programos
įgyvendinimą pažymėjo, kad nepaisant ilgametės bendradarbiavimo patirties su
Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelio vykdytų programų bei projektų,
susijusių su širdies – kraujagyslių ligų epidemiologija, integruota
profilaktika, naujais tyrimo metodais sociologijos, psichologijos,
biostatistikos, informacinių sistemų valdymo srityse, naujomis sveikatos ugdymo
programomis, skatinančiomis tarpsektorinį bendradarbiavimą, bendruomenės
dalyvavimą, sveikatos sistemos vystymą (Sveikų miestų, sveikatą stiprinančių
mokyklų, sveikatą stiprinančių ligoninių, sveikatą stiprinančių universitetų)
bei Lietuvos dalyvavimo Europos sveikatos regionų tinkle, šalies gyventojų
mirtingumo bei sergamumo rodikliai, susiję su širdies – kraujagyslių sistemos
ligomis išlieka svarbi sveikatos problema Lietuvoje. Palyginus 1997 ir 2001
metų mirtingumo dėl kraujotakos ligų duomenis matyti, kad statistiškai reikšmingai
padidėjo jauno amžiaus – 0-39 metų gyventojų, ypač vyrų, standartizuoto
mirtingumo rodikliai dėl visų kraujo apytakos sistemos ligų ir dėl išeminės
širdies ligos, dėl insulto ir dėl ūmaus miokardo infarkto. Analizuojant
standartizuoto mirtingumo duomenis 100,000 gyventojų pagal apskritis stebimi
dideli regioniniai skirtumai. 2001 metais didžiausi mirtingumo rodikliai dėl
kraujo apytakos sistemos ligų buvo Tauragės, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse,
dėl išeminės širdies ligos 0-64 metų amžiaus grupėje Alytaus, Tauragės ir
Šiaulių apskrityse; dėl ūmaus miokardo infarkto – Alytaus ir Tauragės
apskrityse. 2001-2002 m. hipertenzijos ir širdies nepakankamumo gydymui skirta
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dalis kompensuojamiesiems
vaistams sudarė daugiau kaip penktadalį šių išlaidų.
Nacionalinė sveikatos taryba
pateikė išvadą, kad 1999 – 2003 metais vykdyta Valstybinė širdies ir
kraujagyslių ligų profilaktikos programa nepasiekė planuoto poveikio, nes
programa buvo vykdoma ne ligų prevencijos, o tik ligų diagnostikos ir gydymo
kryptimi. Stebimas programos investicijų disbalansas tarp gydymo kokybės
gerinimo ir profilaktinių priemonių, kadangi beveik visos programai skirtos
lėšos buvo naudojamos tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros
ir gydymo kokybės gerinimui. Nebuvo integruoto, koordinuoto veiksmų plano,
skirto visų lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai. Stacionarinio sergamumo
pokyčiams programa jokio poveikio neturėjo. Tai rodo 1997 ir 2002 metų
stacionarinio sergamumo dėl kraujotakos ligų rodikliai, kurie padidėjo ir
sudarė atitinkamai 15,8 ir 18,6 proc. viso stacionarinio sergamumo. Daugiau kaip 4/5 visų investicijų skirta
Vilniaus universiteto Santariškių ligoninei, kuri iki tol turėjo geriausią
šalyje kardiologinės pagalbos infrastruktūrą ir teikė tretinio lygio paslaugas
pietryčių Lietuvos gyventojams. Visai nebuvo skirta lėšų didžiausiais
mirtingumo rodikliais pasižyminčių Tauragės ir Alytaus apskričių gydymo
institucijoms bei Kauno medicinos universiteto ligoninei, kuri teikia tretinio
lygio sveikatos priežiūros paslaugas šių regionų gyventojams. Nepakankamas programos finansavimas skiriant
tik 10 proc. numatytų lėšų, pareikalavo didelių Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų
ligoninių kardiologų pastangų, kad stacionarinė kardiologinė pagalba Lietuvoje
būtų patenkinamame lygyje. Nebuvo integruoto požiūrio į kitas kraujagyslių
ligas (insultus, smegenų kraujotakos nepakankamumą) ir vykdant programą tam
visai nebuvo skirtos investicinės lėšos.
Nacionalinė sveikatos taryba atkreipė dėmesį, kad
iki šiol nėra patvirtinto Valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų
profilaktikos 1999-2003 metų programos tęsinio, nes Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarime Nr. 140 ,,Dėl valstybės investicijų
2004–2006 metų programoje numatytų 2004 metams kapitalo investicijų paskirstymo
pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” (Žin., 2004, Nr. 23-707)
patvirtinta Bendrojo programavimo dokumento priemonė ,,Sveikatos priežiūros
įstaigų restruktūrizavimas ir atnaujinimas” numato įgyvendinti mirtingumo nuo
širdies ir kraujagyslių ligų Rytų Lietuvos regione mažinimo programą. Tuo tarpu
Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m.
liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842) tikslai ir
uždaviniai yra susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis visoje šalyje iki 2010
metų.
Nacionalinė sveikatos taryba
2004 m. kovo 30 d. posėdyje išnagrinėjusi pirminės sveikatos priežiūros plėtros
klausimus, įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d.
nutarimu Nr.1196 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų
programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.86-3015)
patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo
priemonių, Nacionalinės sveikatos tarybos atviro posėdžio ,,Lietuvos sveikatos
reforma: dabartis ir ateitis” rezoliucijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų
restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.28-1147)
patvirtintos Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos
įgyvendinimą, išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės medicininio
audito inspekcijos, universitetų, apskričių ir savivaldybių, nevyriausybinių
pacientų organizacijų, sveikatos priežiūros institucijų atstovų pasisakymus.
Pabrėžta, kad pradėjusi veiklą šios kadencijos Nacionalinė sveikatos taryba
2000 m. lapkričio 22 d. rezoliucijoje ,,Lietuvos sveikatos reforma: dabartis ir
ateitis” atkreipė dėmesį į būtinumą stiprinti bendrosios praktikos gydytojų
instituciją, skatinti privačių bendrosios praktikos gydytojų (nepriklausomų
rangovų) veiklos plėtrą, decentralizuoti pirminės sveikatos priežiūros sistemą,
skatinti bendrosios praktikos gydytojų motyvaciją atlikti profilaktinį darbą,
sveikatos mokymą ir ugdymą, remti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kaimo
vietovėse plėtrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu
Nr. 1196 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos
įgyvendinimo priemonių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.86-3015) patvirtintose
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo
priemonėse numatyta sustiprinti bendrosios praktikos gydytojų instituciją,
gerinti pirminę sveikatos priežiūrą (Tikslo Eil. Nr. 133). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo
18 d. nutarimu Nr. 335 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo
strategijos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.28-1147) numatė restruktūrizacijos
prioritetus: ambulatorinių paslaugų plėtrą spartesnę už stacionarinių paslaugų
redukavimą, paslaugų prieinamumo gerinimą, prioritetinį dėmesį skiriant
bendrosios praktikos gydytojų veiklos plėtojimui kaimo vietovėse. Pirmąja
prioritetine restruktūrizavimo kryptimi nurodyta ambulatorinių paslaugų, ypač
pirminės sveikatos priežiūros plėtra, trečiąja - medicininės slaugos ir
ilgalaikio palaikomojo gydymo plėtra. Įgyvendinant pirmąją kryptį numatytas privačių
bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių pagal sutartis su teritorinėmis
ligonių kasomis, veiklos skatinimas, siekiant decentralizuoti pirminę sveikatos
priežiūrą; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos
nuostatas sudaryti privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, priklausančioms
Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai, tokias pat veiklos sąlygas kaip
valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms; sukurti ilgalaikio
pacientų stebėjimo (dispanserizavimo) sistemą, tobulinti pirminės sveikatos
priežiūros paslaugų apmokėjimo sistemą. Įgyvendinant trečiąją prioritetinę
restruktūrizavimo kryptį numatyta plėtoti suaugusiųjų ir vaikų medicininės
slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo sistemą, plėtoti ambulatorinės slaugos
paciento namuose paslaugas. Valstybinės
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos duomenimis per laikotarpį nuo 1999 m. iki 2003 m. valstybinėse ir
privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose padaugėjo bendrosios praktikos
gydytojų ir šiuo metu jie sudaro apie 50 proc. pirminės sveikatos priežiūros
gydytojų. Nacionalinė sveikatos taryba atkreipė dėmesį į nepakankamą spartą,
įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.
335 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos
patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.28-1147) numatytas sveikatos priežiūros įstaigų
restruktūrizavimo pirmąją ir trečiąją kryptis bei neįgyvendintą minėto nutarimo
nuostatą perduoti valstybės ir savivaldybių turtą sveikatos priežiūros
įstaigoms valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, kas sudaro
valstybinėms ir privačioms įstaigoms nevienodas konkurencines sąlygas bei
didėjantį bendrosios praktikos gydytojo institucijos vaidmenį Lietuvos sveikatos
sistemoje. Nepakankamą pirminės sveikatos priežiūros reglamentavimą
nacionaliniu lygiu, kas apsunkina reguliavimą savivaldybėse ir sudaro
prielaidas pacientams gauti skirtingos kokybės pirminės sveikatos priežiūros
paslaugas. Pažymėjo, kad per mažas valstybės institucijų dėmesys bendruomenės
slaugytojo veiklai, šios veiklos reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės
slaugos plėtrai, slaugos ir globos integravimui. Pabrėžtas nepakankamas
pirminės sveikatos priežiūros finansavimas kas sąlygoja prevencinio darbo,
diagnostikos ir slaugos paslaugų
bei mokslinių darbų apie
pirminės sveikatos priežiūros organizavimą ir ateities modelius stoką.
Nacionalinė
sveikatos taryba kartu su nevyriausybinių organizacijų koalicija ,,Galiu
gyventi” bei Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. gegužės 13 d. organizavo konferenciją ,,Narkomanija,
ŽIV/AIDS: problemos ir pagrįsti sprendimai”, kurios metu aptarė nuo narkotikų priklausomų ir su
ŽIV/AIDS gyvenančių žmonių socialinės atskirties mažinimo perspektyvas
plėtojant savivaldos ir valstybės, nevyriausybinių bei privačių institucijų
paslaugas sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse. Konferencijoje atskleisti
integruotos ir kompleksinės narkomanijos prevencijos politikos kūrimo
valstybiniame ir vietos sektoriuje ypatumai, pateiktos Jungtinių Tautų
nuostatos, Europos Sąjungos ir kitų šalių praktikos pavyzdžiai sprendžiant
narkomanijos problemas bei gydant narkotikų vartotojus nuo ŽIV/AIDS. Aptarti
teisinio narkomanijos ir ŽIV/AIDS prevencijos ir kontrolės reguliavimo
klausimai, atskleista krikščioniškosios žinios reikšmė priklausomybių
prevencijai, glaudesnio socialinio, sveikatos, švietimo, regioninės politikos
ir kitų sektorių tarpžinybinio bendradarbiavimo būtinybė, bendruomenės vaidmuo
socialinei sanglaudai.
Konferencijos dalyviai atkreipė valdžios ir
valdymo institucijų dėmesį į pagrindinius Lietuvos socialinius ekonominius
narkomanijos atsiradimo ir plitimo veiksnius. Pripažinta, kad mūsų visuomenėje
vis dar egzistuoja socialinės atskirties grupės, kartais stebima narkotikus
vartojančių ir su ŽIV/AIDS gyvenančių žmonių stigmatizacija ir diskriminacija.
Dėl diskriminuojamo ir stigmatizuojamo visuomenės požiūrio bei užsitęsusios
sveikatos sistemos reformos nepakankamai rūpinamasi narkotikus vartojančiais ir
su ŽIV/AIDS liga gyvenančiais žmonėmis, neužtikrinamos reikiamos socialinės ir
sveikatos priežiūros paslaugos vaikams ir jaunimui.
Lietuvoje priimti pagrindiniai narkotikų kontrolę
ir narkomanijos prevenciją bei su tuo susijusių paslaugų teikimą
reglamentuojantys teisės aktai, tačiau kai kurie iš jų neatitinka realaus šių
dienų poreikio. Būtina tobulinti valstybinių programų valdymą, užtikrinti jų
realų finansavimą ir veiklos planavimą. Būtina užtikrinti aktyvų savivaldybių dalyvavimą
įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
programą, siekti akivaizdžių, veiksmingų ir efektyvių rezultatų vietos
bendruomenei, garantuoti jaunimui palankios socialinės politikos vykdymą.
Vykdoma narkotikų kontrolės politika ir
prevencinės priemonės turi būti pagrįstos moksliškai, ekonomiškai vertinant
realią situaciją. Lietuvoje iki šiol nevykdomi išsamūs moksliniai tyrimai,
skirti narkomanijos ir ŽIV/AIDS problemai, apimantys visas rizikos grupes.
Reikėtų peržiūrėti ir specialistų – vadybininkų, gydytojų, slaugytojų,
pedagogų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos pareigūnų - rengimo bei tęstinio
mokymo programas bei informuoti visuomenę apie nuveiktus darbus.
Nacionalinės
sveikatos tarybos inicijuotas susitarimas su politinių partijų atstovais dėl
sveikatos politikos pagrindinių principų tęstinumo buvo aptariamas 2004 m.
rugsėjo 13 d. vykusiame posėdyje. Pagrindiniai Lietuvos sveikatos politikos
principai nustatyti įvairių Seimo kadencijų
patvirtintuose dokumentuose - Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje
(Žin., 1991, Nr.33-8930), Lietuvos sveikatos programoje (Žin., 1998,
Nr.64-1842) ir Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (Žin., 2002,
Nr.113-5029). Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, įgyvendina ir ES teisės aktų
reikalavimus bei dalyvauja Europos Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos
srityje programoje 2003 – 2008 metams. Įvertinę šalies sveikatos sistemos
plėtros ypatumus politinių partijų atstovai numatė susitarti kasmet
didinti asignavimus sveikatos sistemai
pagal Lietuvos Bendrojo vidaus produkto augimo tempus.
Bendrieji
Europos Sąjungos principai nurodo su sveikatos klausimais susijusios veiklos
skaidrumą, gyventojų teisę gauti paprastą, aiškią ir moksliškai pagrįstą
informaciją apie priemones, padedančias išsaugoti sveikatą ir išvengti ligų bei
apie galimybes pagerinti gyvenimo kokybę. Sveikatos problemos skatina plėtoti
integruotą ir kompleksinį požiūrį bei veiklas, būtinybę bendradarbiauti visoms
interesų grupėms: valstybės, savivaldybių institucijoms, nevyriausybinėms
organizacijoms, privačiam sektoriui. Europos Bendrijos veiksmų visuomenės
sveikatos srityje programa 2003 –2008 siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos
apsaugos lygį rengiant ir įgyvendinant visas Bendrijos strategijas ir veiksmus,
skatinti integruotą ir tarpžinybinę sveikatos strategiją, mažinti sveikatos
netolygumus, skatinti šalių narių bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad Lietuvos
gyventojų sveikatos problemas įtakoja bendros socialinės ekonominės problemos.
Kita vertus, tik sveika visuomenė gali prisidėti prie šalies ūkio plėtros ir
konkurencingumo didėjimo. Išlieka būtinybė plėtoti žinias apie visuomenės
sveikatą, sveikatos stebėsenos (monitoringo) sistemą, mokslinius tyrimus ir
skubiai reaguoti į grėsmes sveikatai. Nacionalinė sveikatos taryba 2004 m.
spalio 19 d. posėdyje išnagrinėjusi ES visuomenės sveikatos programos, Lietuvos
nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos
27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001,
Nr.66-2418) bei Lietuvos nacionalinės
visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo 2002 – 2004 priemonių
plano, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu
Nr. 686 (Žin., 2002, Nr. 12-426) įgyvendinimo klausimus, išklausiusi Sveikatos
apsaugos ministerijos, universitetų, nevyriausybinių organizacijų, sveikatos
priežiūros institucijų atstovų pasisakymus, pažymėjo, kad išlieka aktualūs
socialiniai ekonominiai veiksniai, turintys įtakos Lietuvos gyventojų
sveikatai. Nepakankamai sparčiai įgyvendinama visuomenės sveikatos srities
teisinė bazė, konkrečios šalies visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo
priemonės nepasiekia šalies savivaldybių, nepakankamas sveikatos politikos
partnerių – valstybės, apskričių, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų,
privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Per mažas dėmesys skiriamas aktyvios ir
atsakingos už savo sveikatą visuomenės (bendruomenės) formavimui, o taip pat
nepakankamai koordinuojamas visuomenės sveikatos projektų rengimas ES veiksmų
visuomenės sveikatos srityje programai (2003 –2008).
Naujos
socialinės ekonominės aplinkybės, susijusios su Lietuvos integracija į Europos
Sąjungą, padidėjusi gyventojų migracija, lytiškai plintančių infekcijų,
ŽIV/AIDS plitimas bei nepakankama epidemiologinė priežiūra, pažeidžiamųjų
grupių – narkotikus vartojančių asmenų, sekso darbuotojų, migrantų, pabėgėlių
bei kitų pažeidžiamųjų grupių lytinės ir reprodukcinės sveikatos problemos,
smurto bei seksualinės prievartos pasekmės bei anksčiau nustatytų Lietuvos
sveikatos politikos prioritetų – saugios motinystės, naujagimių mirtingumo bei
sergamumo mažinimo, gimdos kaklelio bei krūties vėžio ankstyvos diagnostikos
aktualumas, verčia skirti didesnį dėmesį lytinės bei reprodukcinės sveikatos
klausimams.
Nacionalinė
sveikatos taryba 2004 m. spalio 19 d. posėdyje taip pat apsvarstė Pasaulio
sveikatos organizacijos Europos regiono lytinės ir reprodukcinės sveikatos
strategijos 2001 tikslus ir uždavinius, išklausė Sveikatos apsaugos
ministerijos, universitetų, bažnyčios, nevyriausybinių organizacijų atstovų
pasisakymus, įvertino saugios motinystės reikšmę, ankstyvos gimdos kaklelio bei
krūties vėžio diagnostikos svarbą, atsižvelgė į ŽIV/AIDS epidemijos grėsmę,
lytiškai plintančių ligų bei susijusias sveikatos klausimus Europos regione,
pažeidžiamųjų grupių – narkotikus vartojančių asmenų, sekso darbuotojų,
migrantų, pabėgėlių bei kitų pažeidžiamųjų grupių lytinės ir reprodukcinės
sveikatos problemas, smurto bei seksualinės prievartos pasekmes, pažymėjo, kad
lytinės sveikatos problemos Lietuvoje yra aktualios ir spręstinos, jauno
žmogaus asmenybės ugdymo klausimai, psichikos sveikatos problemos turi
būti integruojama su lytiniu ugdymu,
skleidžiant pozityvų požiūrį į žmogaus lytiškumą, tačiau esant požiūrių
skirtumui ypač dėl diskusijų metu išsakytų mokslininkų neigiamų nuostatų, dėl
kontraceptinių priemonių poveikio paauglių sveikatai bei kritiško požiūrio į
jaunimui palankių paslaugų teikimo siūlomus principus, o taip pat nesant
sutarimo dėl strategijos įgyvendinimo priemonių, Nacionalinė sveikatos taryba
nepritarė tiesioginiam visų Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono
lytinės ir reprodukcinės sveikatos strategijos 2001 nuostatų perkėlimui į
nacionalinę strategiją.
Lietuvos gyventojų senėjimo problema
ir slaugos paslaugų plėtra glaudžiai siejasi su pokyčiais pirminėje sveikatos
priežiūroje. Šios problemos buvo nagrinėtos Nacionalinės sveikatos tarybos 2004
m. lapkričio 30 d. posėdyje. Nacionalinė sveikatos taryba 2004 m. kovo 30 d.
posėdyje nagrinėjo pirminės sveikatos priežiūros plėtros klausimus,
atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.
335 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos
patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.28-1147) patvirtintos Sveikatos priežiūros
įstaigų restruktūrizavimo strategijos įgyvendinimą bei kitus dokumentus,
atkreipė dėmesį į minėtame teisės akte trečiąja prioritetine restruktūrizavimo
kryptimi nurodytą medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo plėtros
problemą. Buvo pažymėta nepakankama šios krypties įgyvendinimo sparta, per
mažas valstybės institucijų dėmesys bendruomenės slaugytojo veiklai bei
reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės slaugos plėtrai, slaugos ir globos
integravimui, nepakankamas pirminės sveikatos priežiūros finansavimas,
mokslinių darbų apie ateities slaugos modelius stoka. Pažymėta, kad iki šiol
Lietuvoje nėra ambulatorinės slaugos komandinio darbo bendruomenėje, šis darbas
nekoordinuojamas, kaimo medicinos punktų darbas neefektyvus, sunkiems ligoniams
nepakanka per mažo slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių lovadienio įkainio,
tokių ligoninių finansavimo principai neskatina efektyviau dirbti.
2003 m. gruodžio 16 d.
Nacionalinė sveikatos taryba, siekdama geresnio bendradarbiavimo su
nevyriausybėmis organizacijomis, veikiančiomis narkomanijos prevencijos
kontrolės srityje, nutarė tapti partneriu Atviros Lietuvos fondo įkurtoje
nevyriausybinių organizacijų koalicijoje narkomanijos prevencijos ir narkotikų
kontrolės klausimais. Kartu su kitais koalicijos ,,Galiu gyventi” nariais
Nacionalinė sveikatos taryba dalyvavo rengiant apskrito stalo diskusijas
klausimais, susijusiais su narkomanijos, ŽIV/AIDS problemomis, savivaldybių
politikams bei atsakingiems pareigūnams, o taip pat sveikatos, socialinio,
švietimo, policijos sektoriaus darbuotojams. Tokios diskusijos 2004 m. vyko
Alytaus, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Mažeikių bei
Ignalinos savivaldybėse. Apskrito stalo diskusijų metu buvo svarstomi pagalbos
organizavimo narkotikų vartotojams klausimai, ypač didelis dėmesys kreipiamas į
pirminės sveikatos priežiūros specialistų darbo organizavimo gerinimą bei
žinias narkomanijos ir ŽIV/AIDS prevencijos ir kontrolės srityje,
bendradarbiavimą su psichikos sveikatos centrais bei priklausomybių ligų
centrais. Diskusijose Alytuje ir Kaune dalyvavo ir Kalėjimų departamento prie
LRV bei Alytaus ir Pravieniškių pataisos namų darbuotojai. Po kiekvienos
apskrito stalo diskusijos savivaldybių atstovai teikia merams ir koalicijai
pasiūlymus dėl konkrečių priemonių toje savivaldybėje.
Atsižvelgdama į visuomenės
nuomonės apklausų rezultatus ir siekdama įvertinti savivaldybių administracijos
darbuotojų ir specialistų, dirbančių sektoriuose, kurie daugiausia susiduria su
pažeidžiamomis grupėmis, Nacionalinė sveikatos taryba 2003-2004 m. rengė
apklausas savivaldybių tarnautojams, sveikatos, socialinio ir švietimo
sektoriaus darbuotojams įvertinti socialinį pakantumą narkotikų vartotojams,
sergantiems ŽIV/AIDS, sekso darbuotojams ir grįžusiems iš įkalinimo įstaigų
asmenims.
Nacionalinė sveikatos taryba
kartu su Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos bei Europos
narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru 2004 m. spalio 25 – 26 d.
organizavo tarptautinį seminarą, skirtą sintetinių narkotikų gamybos, plitimo
bei informacijos rinkimo klausimams spręsti. Seminare dalyvavo 25 Europos
Sąjungos šalių atstovai, Europos narkotikų ir narkomanijos centro ekspertai,
Europos Komisijos atstovai. Šiuo metu kova su sintetinių narkotikų plitimu bei
gamyba yra vienas prioritetinių Europos Sąjungos ir atskirų šalių kovos su
narkotikais strategijos uždavinių. Šis klausimas labai aktualus ir mūsų šaliai,
kadangi Lietuva dažnai minima kaip viena pagrindinių sintetinių narkotikų
gamybos bei tranzito šalis. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės komisijos
duomenimis Lietuvoje gaminama iki keturių procentų ekstazi ir amfetamino,
cirkuliuojančio Europos rinkoje, silpnai vykdoma prekursorių kontrolė.
Laikotarpyje tarp posėdžių
veikia du Nacionalinės sveikatos tarybos probleminiai komitetai, kurių
pirmininkais išrinkti Nacionalinės tarybos nariai. Asmens sveikatos komitetui
vadovauja Kauno rajono savivaldybės gydytojas Romualdas Žekas, o visuomenės
sveikatos komitetui – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės
sveikatos instituto Socialinės medicinos centro vadovas docentas Romualdas
Gurevičius.
III. SVEIKATOS POLITIKOS KOORDINAVIMAS:
SIŪLYMAI ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS,
REKOMENDACIJOS SVEIKATOS REFORMOS IR KITAIS KLAUSIMAIS
2004 metais Tarybos nariai ir sekretoriato
darbuotojai dalyvavo LR Seimo komitetų posėdžiuose ir kituose renginiuose, teikė
siūlymus bei Tarybos nuomones su Lietuvos sveikatos politikos koordinavimu
susijusiais klausimais.
Vykdant
LR Seimo Valdybos 2002 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 714 ,,Dėl Seimui
atskaitingų valstybės institucijų parlamentinės priežiūros”, Nacionalinė
sveikatos taryba glaudžiai bendradarbiauja su LR Seimo Sveikatos reikalų
komitetu. Į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius pagal kompetenciją ir
svarstomų klausimų pobūdį kviečiami Nacionalinės sveikatos tarybos nariai. LR
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai dalyvauja Nacionalinės sveikatos
tarybos posėdžiuose. Nacionalinė sveikatos taryba visus posėdžių nutarimus bei
konferencijų rezoliucijas teikia LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui bei
atsako į komiteto pateiktus klausimus.
IV. SVEIKATINIMO VEIKLOS VERTINIMAS.
LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS IR VALSTYBINIŲ
SVEIKATOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS
LR Seimo plenariniame posėdyje
2004 m. birželio 17 d. buvo pristatytas Nacionalinės sveikatos tarybos 2003
metų metinis pranešimas (toliau – pranešimas). Pranešimo tema ,,Užkrečiamosios
ligos ir kitos aktualios visuomenės sveikatos problemos”. Šiame pranešime buvo
išnagrinėtos lytiškai plintančios infekcijos, virusiniai hepatitai, ŽIV/AIDS,
kraujo donorystė, mikrobiologijos laboratorijų organizavimas ir jų veiklos
kokybės problemos, užkrečiamųjų ligų diagnostikos ir gydymo finansavimo
klausimai, karių sveikatos priežiūros sistema ir sergamumas užkrečiamosiomis
ligomis kardomojo kalinimo ir laisvė atėmimo vietose. Pranešime pateikti
tarptautiniu mastu pripažinti geros praktikos pavyzdžiai, teikiant paslaugas
narkotikų vartotojams Klaipėdos ir Vilniaus miestuose. LR Seimo 2004 m. birželio
17 d. priimtoje rezoliucijoje ,,Dėl Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimo
narystės Europos Sąjungoje sąlygomis” (Žin., 2004, Nr.98-3638) LR Seimas, atsižvegdamas
į Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą, pasiūlė sveikatos politikos
klausimus spręsti vadovaujantis tarptautinio bendradarbiavimo ir tarpžinybinės
politikos principais; ypatingą dėmesį skirti užkrečiamųjų ligų ir narkomanijos
prevencijai ir kontrolei, sveikatos informacinių sistemų plėtrai; įgyvendinant
nacionalines programas aktyviau įtrauvivaldybes, nevyriausybines organizacijas,
privatų sektorių ir reikiamą dėmesį skirti socialiai pažeidžiamoms gyventojų
grupėms. LR Seimas kreipėsi į Seimo komitetus, Vyriausybę, savivaldybių tarybas
siūlydamas išnagrinėti Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą ir
atsižvelgti į šiame pranešime pateiktas rekomendacijas priimant sprendimus,
galinčius turėti įtaką Lietuvos gyventojų sveikatai.
Pranešimas išleistas atskiru
leidiniu, jo elektroninis variantas patalpintas Nacionalinės sveikatos tarybos
tinklalapyje (www.lrs.lt>Seimui pavaldžios
institucijos>Nacionalinė sveikatos taryba>veikla>metiniai pranešimai).
Metinio pranešimo 2003 leidiniai buvo įteikti LR Seimo nariams, valstybės,
apskričių ir savivaldos vykdomųjų institucijų vadovams, sveikatos priežiūros
specialistams, universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Vienas
iš pagrindinių Nacionalinės sveikatos tarybos uždavinių - koordinuoti Lietuvos
sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą. Lietuvos
sveikatos programa parengta laikotarpiui iki 2010 metų ir patvirtinta LR Seimo 1998
m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII – 833 (Žin., 1998, 64-1842). Taryba pagal
2004-2005 metų perspektyvinį veiklos
planą analizuoja Lietuvos sveikatos programos eigą, vertina valstybinių
sveikatos programų įgyvendinimo galimybes
ir parengė tarpinio minėtos programos vertinimo, kuris numatomas 2005
metais, projektą.
Lietuvos sveikatos programa
numato Valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos 1999-2003 metų
programos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d.
nutarimu Nr. 385 svarbą ir būtinumą. Širdies ir kraujagyslių profilaktikos
programa yra prioritetinė valstybinė sveikatos programa, kadangi kraujotakos
sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis, o didėjantis vyresnio amžiaus
gyventojų skaičius sąlygos didėjantį sergamumą šiomis ligomis ateityje.
Palyginus su kitomis ligų grupėmis širdies ir kraujagyslių ligos yra didžiausia
nedarbingumo bei ekonominių nuostolių priežastis. Daugelyje šalių šias
problemas padeda spręsti sėkmingai vykdomos integruotos profilaktikos programos,
kadangi įrodyta rizikos veiksnių – rūkymo, padidėjusio arterinio kraujo
spaudimo, viršsvorio, padidėjusio cholesterolio kiekio, nepakankamo fizinio
aktyvumo, sutrikusios gliukozės tolerancijos, nesaikingo alkoholio vartojimo –
reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui.
2004 m. vasario 24 d. posėdyje Nacionalinė
sveikatos taryba, išklausiusi LR Seimo narių, Lietuvos sveikatos informacijos
centro, Kauno medicinos universiteto ir Kauno medicinos universiteto klinikų,
Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos,
apskričių administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pranešimus
bei pasisakymus apie Širdies ir kraujagyslių profilaktikos programos
įgyvendinimą pažymėjo, kad nepaisant ilgametės bendradarbiavimo patirties su
Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelio vykdytų programų bei projektų,
susijusių su širdies – kraujagyslių ligų epidemiologija, integruota
profilaktika, naujais tyrimo metodais sociologijos, psichologijos,
biostatistikos, informacinių sistemų valdymo srityse, naujomis sveikatos ugdymo
programomis, skatinančiomis tarpsektorinį bendradarbiavimą, bendruomenės
dalyvavimą, sveikatos sistemos vystymą (Sveikų miestų, sveikatą stiprinančių
mokyklų, sveikatą stiprinančių ligoninių, sveikatą stiprinančių universitetų)
bei Lietuvos dalyvavimo Europos sveikatos regionų tinkle, šalies gyventojų
mirtingumo bei sergamumo rodikliai, susiję su širdies – kraujagyslių sistemos
ligomis išlieka svarbi sveikatos problema Lietuvoje. Palyginus 1997 ir 2001
metų mirtingumo dėl kraujotakos ligų duomenis matyti, kad statistiškai
reikšmingai padidėjo jauno amžiaus – 0-39 metų gyventojų, ypač vyrų,
standartizuoto mirtingumo rodikliai dėl visų kraujo apytakos sistemos ligų ir
dėl išeminės širdies ligos, dėl insulto ir dėl ūmaus miokardo infarkto. Analizuojant
standartizuoto mirtingumo duomenis 100,000 gyventojų pagal apskritis stebimi
dideli regioniniai skirtumai. 2001 metais didžiausi mirtingumo rodikliai dėl
kraujo apytakos sistemos ligų buvo Tauragės, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse,
dėl išeminės širdies ligos 0-64 metų amžiaus grupėje Alytaus, Tauragės ir
Šiaulių apskrityse; dėl ūmaus miokardo infarkto – Alytaus ir Tauragės
apskrityse. 2001-2002 m. hipertenzijos ir širdies nepakankamumo gydymui skirta
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dalis kompensuojamiesiems
vaistams sudarė daugiau kaip penktadalį šių išlaidų.
moterų (nuo 80,0 iki 63,0 proc.).
Nacionalinė sveikatos taryba
pateikė išvadą, kad 1999 – 2003 metais vykdyta Valstybinė širdies ir kraujagyslių
ligų profilaktikos programa nepasiekė planuoto poveikio, nes programa buvo
vykdoma ne ligų prevencijos, o tik ligų diagnostikos ir gydymo kryptimi. Stebimas
programos investicijų disbalansas tarp gydymo kokybės gerinimo ir profilaktinių
priemonių, kadangi beveik visos programai skirtos lėšos buvo naudojamos tik
asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros ir gydymo kokybės
gerinimui. Nebuvo integruoto, koordinuoto veiksmų plano, skirto visų lėtinių
neinfekcinių ligų profilaktikai. Stacionarino sergamumo pokyčiams programa
jokio poveikio neturėjo. Tai rodo 1997 ir 2002 metų stacionarinio sergamumo dėl
kraujotakos ligų rodikliai, kurie padidėjo ir sudarė atitinkamai 15,8 ir 18,6
proc. viso stacionarinio sergamumo.
Daugiau kaip 4/5 visų investicijų skirta Vilniaus universiteto
Santariškių ligoninei, kuri iki tol turėjo geriausią šalyje kardiologinės
pagalbos infrastruktūrą ir teikė tretinio lygio paslaugas pietryčių Lietuvos
gyventojams. Visai nebuvo skirta lėšų didžiausiais mirtingumo rodikliais pasižyminčių
Tauragės ir Alytaus apskričių gydymo institucijoms bei Kauno medicinos
universiteto ligoninei, kuri teikia tretinio lygio sveikatos priežiūros
paslaugas šių regionų gyventojams.
Nepakankamas programos finansavimas skiriant tik 10 proc. numatytų lėšų,
pareikalavo didelių Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų ligoninių kardiologų
pastangų, kad stacionarinė kardiologinė pagalba Lietuvoje būtų patenkinamame
lygyje. Nebuvo integruoto požiūrio į kitas kraujagyslių ligas (insultus,
smegenų kraujotakos nepakankamumą) ir vykdant programą tam visai nebuvo skirtos
investicinės lėšos.
Nacionalinė sveikatos taryba atkreipė dėmesį, kad
iki šiol nėra patvirtinto Valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų
profilaktikos 1999-2003 metų programos tęsinio, nes Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. vasario 9 d. nutarime Nr. 140 ,,Dėl valstybės investicijų
2004–2006 metų programoje numatytų 2004 metams kapitalo investicijų paskirstymo
pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus” (Žin., 2004, Nr. 23-707)
patvirtinta Bendrojo programavimo dokumento priemonė ,,Sveikatos priežiūros
įstaigų restruktūrizavimas ir atnaujinimas” numato įgyvendinti mirtingumo nuo
širdies ir kraujagyslių ligų Rytų Lietuvos regione mažinimo programą. Tuo tarpu
Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m.
liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842) tikslai ir
uždaviniai yra susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis visoje šalyje iki 2010
metų.
2004-11-30 išnagrinėjo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos
priežiūros ir slaugos paslaugų plėtros klausimus, įvertinoLietuvos Respublikos
Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 10 d. įsakymu V-89 patvirtintą
geriatrijos programą, išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės
ligonių kasos, universitetų, apskričių ir savivaldybių, nevyriausybinių
pacientų organizacijų, sveikatos priežiūros institucijų atstovų pasisakymus.
Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos LR Seimo 1998 m. liepos 2 d.
nutarimu Nr. VIII-833 ,,Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin.,
1998, Nr.64-1842), vienas iš pagrindinių tikslų yra sveikatos santykių
teisumas. LR įstatymai ir kiti teisės aktai numatė pirminės sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų bei specialistų
įvairovę, todėl gyventojai gauna nevienodos kokybės pirminės sveikatos
priežiūros paslaugas. Visuomenės
senėjimo procesai verčia kuo skubiau spręsti ambulatorinės slaugos plėtros
klausimus. LR Sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231) 24
straipsnyje pabrėžiama slaugos kaip asmens sveikatos priežiūros sudedamosios
dalies svarba. Remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybės
duomenimis, Lietuvoje daugėja vyresnio amžiaus žmonių. 2003 m. buvo 105, 9
tūkst. 75 – 79 m. amžiaus žmonių, o 2004 m. – 110, 5 tūkst.
Nacionalinė
sveikatos taryba 2004 m. lapkričio 30 d. posėdyje pažymėjo, kad taryba 2000 m.
lapkričio 22 d. rezoliucijoje ,,Lietuvos sveikatos reforma: dabartis ir
ateitis” atkreipė dėmesį į būtinumą stiprinti bendrosios praktikos gydytojų instituciją,
skatinti privačių bendrosios praktikos gydytojų (nepriklausomų rangovų) veiklos
plėtrą, decentralizuoti pirminės sveikatos priežiūros sistemą, skatinti
bendrosios praktikos gydytojų motyvaciją atlikti profilaktinį darbą, sveikatos
mokymą ir ugdymą, remti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kaimo vietovėse
plėtrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196
,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo
priemonių patvirtinimo” (Žin., 2001, Nr.86-3015) patvirtintose Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse
numatyta sustiprinti bendrosios praktikos gydytojų instituciją, gerinti pirminę
sveikatos priežiūrą (Tikslo Eil. Nr. 133). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003
m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 ,,Dėl sveikatos priežiūros įstaigų
restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr.28-1147)
numatė restruktūrizacijos prioritetus:
ambulatorinių paslaugų plėtrą spartesnę už stacionarinių paslaugų redukavimą,
paslaugų prieinamumo gerinimą, prioritetinį dėmesį skiriant bendrosios
praktikos gydytojų veiklos plėtojimui kaimo vietovėse. Pirmąja prioritetine
restruktūrizavimo kryptimi nurodyta ambulatorinių paslaugų, ypač pirminės
sveikatos priežiūros plėtra, trečiąja -
medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo plėtra. Įgyvendinant
pirmąją kryptį numatytas privačių bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių
pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos skatinimas, siekiant
decentralizuoti pirminę sveikatos priežiūrą; pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001-2004 metų programos nuostatas sudaryti privačioms sveikatos
priežiūros įstaigoms, priklausančioms Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai,
tokias pat veiklos sąlygas kaip valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros
įstaigoms; sukurti ilgalaikio pacientų stebėjimo (dispanserizavimo) sistemą,
tobulinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistemą.
Įgyvendinant trečiąją prioritetinę restruktūrizavimo kryptį numatyta plėtoti
suaugusiųjų ir vaikų medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo
sistemą, plėtoti ambulatorinės slaugos paciento namuose paslaugas. Nacionalinė
sveikatos taryba atkreipė dėmesį į nepakankamą spartą, įgyvendinant Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 ,,Dėl sveikatos
priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos patvirtinimo” (Žin., 2003,
Nr.28-1147) numatytas sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo pirmąją ir
trečiąją kryptis bei neįgyvendintą minėto nutarimo nuostatą perduoti valstybės
ir savivaldybių turtą sveikatos priežiūros įstaigoms valdyti, naudoti ir
disponuoti juo patikėjimo teise, kas sudaro valstybinėms ir privačioms
įstaigoms nevienodas konkurencines sąlygas. Didėjantį bendrosios praktikos gydytojo
institucijos vaidmenį Lietuvos sveikatos sistemoje ir nepakankamą pirminės
sveikatos priežiūros reglamentavimą nacionaliniu lygiu, kas apsunkina
reguliavimą savivaldybėse ir sudaro prielaidas pacientams gauti skirtingos
kokybės pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, o taip pat per mažą valstybės
institucijų dėmesį bendruomenės slaugytojo veiklai, šios veiklos
reglamentavimui, apmokėjimui, ambulatorinės slaugos plėtrai, slaugos ir globos
integravimui. Buvo pažymėtas nepakankamas pirminės sveikatos priežiūros
finansavimas, kas sąlygoja prevencinio darbo, diagnostikos ir slaugos paslaugų
stoką.
V. TARPŽINYBINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Nacionalinė
sveikatos taryba - atvira tarptautiniam ir tarpžinybiniam bendradarbiavimui
institucija. 2004 m. Nacionalinės sveikatos tarybos organizuotuose renginiuose
nuolat dalyvavo įvairių Lietuvos institucijų, kurių veikla susijusi su
sveikatos klausimais, atstovai. Žemiau nurodomi Nacionalinės sveikatos tarybos renginių pranešejai iš įvairių Lietuvos institucijų ir tarptautinių
organizacijų.
2004-01-27 posėdyje dėl vaikų
ir jaunimo sveikatos priežiūros pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministras
J.Olekas, Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento
direktorius R.Zuoza, Lietuvos moksleivių parlamento atstovė I.Tumolavičiūtė,
Kauno rajono Sveikatą stiprinančių mokyklų lokalaus tinklo vyriausioji
koordinatorė O.Gervienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos,
vaikų ir jaunimo departamento direktorius S.Kulbauskas, Lietuvos sutrikusio
intelekto žmonių globos bendrijos ,,Viltis” tarybos pirmininkė D.Migaliova, LR
Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė G.Purvaneckienė. Posėdyje
dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai V.Nekrašas, J.Matulevičius,
J.Raistenskis, LR Ministro pirmininko konsultantas J.Kairys, LR Vyriausybės
Darbo ir socialinių reikalų skyriaus patarėja sveikatos apsaugos klausimais
A.Urbonienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja A.Vareikytė,
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas
V.Bakasėnas, Psichikos sveikatos centro direktorė O.Davidonienė, Sveikatos
apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos poskyrio vedėja
A.Armonavičienė, Kauno medicinos uiniversiteto BMTI Socialinės pediatrijos laboratorijos
vedėjas A.Zaborskis, Anykščių, Kelmės bendruomenių sveikatos tarybų pirmininkės
D.Merfeldienė, A.Monkauskaitė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos
pirmininkė V.Augustinienė ir kiti.
2004-02-24 posėdyje dėl
Valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programos pranešimus
skaitė Lietuvos sveikatos informacijos centro direktorė A.Gaižauskienė,
Valstybinės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programos koordinavimo
tarybos pirmininkas A.Laucevičius, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas
Lietuvoje R.Petkevičius. Posėdyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos
sekretorė R.Baranauskienė, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas P.Šerpytis,
patarėja N.Mačiulienė, Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos profesorė
R.Babarskienė, to paties universiteto
Kardiologijos instituto direktorius P.Grybauskas, apskričių gydytojai.
2004-03-30 posėdyje dėl
pirminės sveikatos priežiūros plėtros pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos
ministras J.Olekas, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė
A.Čiočienė, Panevėžio apskrities gydytoja R.Ulianskienė, diskusijose pasisakė
LR Ministro pirmininko konsultantas J.Kairys, Lietuvos pacientų organizacijų
atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė, Kauno rajono Garliavos šeimos
klinikos direktorė A.Pečiulaitienė, Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro
gydytoja V.Kiguolienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai
tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas J.Galdikas, Lietuvos
bendruomenės slaugytojų bendrijos pirmininkė A.Raulušaitienė, Valstybinės
medicininio audito inspekcijos direktorė R.Navickienė, Bendrosios praktikos
gydytojų draugijos valdybos pirmininkas V.Kasiulevičius, apskričių gydytojai,
universitetų atstovai ir kiti.
2004-06-17 Seimo plenariniame
posėdyje Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime dalyvavo LR
Vyriausybės atstovai, Sveikatos apsaugos
ministerijos vadovai ir pavaldžių įstaigų vadovai, savivaldybių merai ir
vicemerai, apskričių viršininkai, universitetų atstovai, asmens sveikatos
priežiūros įstaigų vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
2004-09-08 posėdyje dėl
susitarimo su politinių partijų atstovais dėl sveikatos politikos pagrindinių
principų tęstinumo dalyvavo socialdemokratų partijos atstovas G.Černiauskas,
Tėvynės sąjungos partijos atstovė I.Degutienė, Lietuvos tautininkų sąjungos
atstovas K.Inta, Liberalų Centro sąjungos ir Darbo partijos atstovai D.Pūras ir
Ž.Padaiga, Gydytojų vadovų sąjungos vicepirmininkas G.Rimdeika.
2004-10-19 posėdyje dėl Europos
Sąjungos visuomenės sveikatos programos ir Lietuvos visuomenės sveikatos
strategijos integravimo bei Pasaulio sveikatos organizacijos reprodukcinės
sveikatos strategijos pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos
sekretorius R.Sabaliauskas, šios ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos
poskyrio vedėja A.Armonavičienė. Posėdyje dalyvavo PHARE ekspertas A.Korver,
Kauno medicinos universiteto BMTI Populiacinių tyrimų laboratorijos vedėja
S.Domarkienė bei šio instituto Profilaktinės medicinos laboratorijos vedėja
J.Klumbienė, Vilniaus universiteto profesorės D.Gailienė bei L.Griciūtė,
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto
direktorė G.Šurkienė, Reprodukcinės sveikatos asociacijos atstovės
L.Jaruševičienė, E.Gorobecienė, Teisės universiteto Mokslo centro direktorius
J.Juškevičius, Moterų informacijos centro vadovė J.Pečiūrienė, Vytauto Didžiojo
universiteto profesorius K.Pūkelis, Statistikos departamento prie LR
Vyriausybės Demografinės statistikos skyriaus vedėja D.Svidlerienė ir kiti.
2004-11-30 posėdyje dėl
vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų plėtros
pranešimus skaitė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gerontologijos
centro direktorius V.Alekna, Valstybinės ligonių kasos direktorius
A.Sasnauskas. Posėdyje dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja
socialiniais klausimais A.Vareikytė, Slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė
D.Zagurskienė, Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto Geriatrijos
klinikos vadovė V.Leskauskaitė, Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto
dekanas A.Šeškevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės
integracijos departamento direktorius A.Nazarovas, Valstybinės medicininio
audito inspekcijos direktorė R.Navickienė, nevyriausybinės organizacijos
,,Bočiai” atstovas P.Ruzgus, apskričių gydytojai ir kiti.
Nacionalinės sveikatos tarybos
renginiuose nuolat dalyvauja Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos
fakulteto magistratūros studentai.
VI. VIEŠOJI IR KITA VEIKLA
Nacionalinė sveikatos taryba
apie savo veiklą nuolat teikia informaciją visuomenei ir žiniasklaidai. LR
Seimo tinklalapyje www.lrs.lt > Seimui
atskaitingos institucijos > Nacionalinė sveikatos taryba skelbiami teisės
aktai, susiję su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla, darbo planai, posėdžių
nutarimai, konferencijų rezoliucijos ir kita informacija.
1. Viešoji veikla
Nacionalinė sveikatos taryba
kartu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke D.Mikutiene dalyvavo spaudos
konferencijose:
· 2004-06-17 spaudos konferencija apie Nacionalinės sveikatos tarybos metinį
pranešimą ,,Dėl Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimo”. Dalyvavo
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius.
· 2004-05-12 spaudos konferencija ,,Narkomanija
ŽIV/AIDS ir bendruomenė: partnerystė ar socialinė atskirtis”. Dalyvavo
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius, Atviros Lietuvos
fondo Visuomenės sveikatos programų direktorė, Nevyriausybinių organizacijų
koalicijos ,,Galiu gyventi” tarybos pirmininkė Virginija Ambrazevičienė ir
Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
direktorė Audronė Astrauskienė.
Prieš Nacionalinės sveikatos
tarybos posėdžius bei konferencijas siunčiami
informaciniai pranešimai Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriui
ir perduodami visuomenės informavimo institucijoms. Posėdžiuose ir
konferencijose dalyvauja žiniaskaidos atstovai, todėl Nacionalinės sveikatos
tarybos renginiai nuolat nušviečiami spaudoje ir per radiją.
2. Kita veikla
Nacionalinės sveikatos tarybos
nariai ir sekretoriato darbuotojai dalyvauja įvairiose komisijose, darbo
grupėse.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius yra
Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys. Jis taip pat deleguotas į
Privalomojo sveikatos draudimo tarybą.
Nacionalinės sveikatos tarybos narė VšĮ Vilniaus rajono centrinės
poliklinikos vyriausioji gydytoja Vida Žvirblienė ir sekretoriato vadovė Rima
Vaitkienė dalyvavo darbo grupėje
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo
įstatymo projektui Nr.IXP-795(2) tobulinti (darbo grupės vadovas - LR Seimo
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius).
Nacionalinės sveikatos tarybos
narė VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausioji gydytoja Vida
Žvirblienė, sekretoriato vadovė Rima Vaitkienė ir Nacionalinės sveikatos
tarybos narė Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus viršininkė Janina
Asadauskienė dalyvavo Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje
narkomanijos prevencijos projektams įvertinti.
Nacionalinės
sveikatos tarybos narė Irena Misevičienė, Kauno medicinos universiteto
Biomedicininių tyrimų instituto direktorė, profesorė, dalyvaudama Kauno
medicinos universiteto magistratūros studijų programoje ,,Visuomenės sveikatos
vadyba” supažindina magistrantus su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla, ypač
susijusia su visuomenės sveikatos stiprinimo programomis. Įvertinus tai, kad
tęstinėje minėtų studijų programoje studijuoja sveikatos priežiūros įstaigų
vadovai, svarbu, kad jiems pateikiama naujausia Nacionalinės sveikatos tarybos
posedžiuose svarstoma medžiaga bei priimti nutarimai.
Per 2004 metus Nacionalinės
sveikatos tarybos nariai ir sekretoriato darbuotojai dalyvavo įvairiuose
renginiuose. Žemiau nurodyti svarbesni renginiai:
· Sveikatos apsaugos ministerijos, Jungtinių
Tautų vystymo programos konferencija ,,Merų konferencija dėl jaunimui palankių
paslaugų” Vilniuje 2004 m. sausio 20 d.
· Panevėžio apskrities viršininko
administracijos diskusija ,,Integruota pagalba socialinės rizikos žmonių
grupėms” Panevėžyje 2004 m. sausio 21
d.
· Lietuvos laisvosios rinkos instituto
seminaras ,,Privačios medicinos perspektyvos Lietuvos sveikatos sistemoje”
Vilniuje 2004 m. vasario 26 d.
· Sveikatos priežiūros vertinimo
nepriklausomos agentūros konferencija ,,Kokybės gerinimas, taikant patobulintus
sprendimų priėmimo būdus: vadovų vaidmuo sveikatos priežiūros organizacijose”
Trakuose 2004 m. kovo 24 d.
· Atviros visuomenės instituto konferencija
,,Efektyvus visuomenės sveikatos propagavimas” Bledo mieste (Slovėnija) 2004 m.
balandžio 22-24 d.
·
LR Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdis Seime ,,Dėl
atsparios vaistams tuberkuliozės
Lietuvoje” 2004 m. balandžio 21 d.
· Tarptautinė konferencija Seime ,,Europos
Sąjungos plėtra ir rytų matmuo” 2004 m. balandžio 30 d.
· Respublikinė konferencija ,,Krūties vėžys – prioritetinė moterų
sveikatos problema” Kaune 2004 m. balandžio 30 d.
· Konferencija Seime ,, Narkomanija,
ŽIV/AIDS: problemos ir pagrįsti sprendimai” 2004 m. gegužės 13 d.
· Mokslinė – praktinė konferencija
,,Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valdymas Lietuvoje” Palangoje 2004 m.
gegužės 21-22 d.
· Pilietinių iniciatyvų centro diskusija
,,Dėl lytinio ugdymo Lietuvos mokyklose” Vilniuje 2004 m. gegužės 6 d.
· Vilniaus priklausomybių ligų ir Sveikatos
ekonomikos centrų diskusija ,,Pakaitinio priklausomybės nuo opioidų gydymo ir
ŽIV/AIDS profilaktikos programos vertinimas” 2004 m. gegužės 6 d.
· Konferencija Seime ,,Vaikystė be smurto”
2004 m. gegužės 18 d.
· Tarptautinė konferencija ,,Narkotikų
vartojimo ir su tuo susijusių infekcinių ligų plitimo prevencija įkalinimo
įstaigose – sritys, kuriose galime bendradarbiauti” Vilniuje 2004 m. gegužės 26 d.
· Nacionalinė sveikatos politikos
konferencija ,,Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimas pusiaukelėje: vaikų
ir jaunimo sveikata” Vilniuje 2004 m. birželio 7 d.
· Tarptautinė konferencija ,,Narkotikų
prevencijos patirtis užsienyje” Vilniuje 2004 m. birželio 8 d.
· Pilietinių iniciatyvų centro diskusija
,,Privatumas sveikatos priežiūros srityje: problemos ir galimi sprendimo
būdai” Vilniuje 2004 m. birželio 30 d.
· VII Lietuvos akušerių – ginekologų
suvažiavimas Klaipėdoje 2004 m. rugsėjo 16-18 d.
· Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos
asociacijos konferencija ,,Gimdos kaklelio vėžio prevencija” Vilniuje 2004 m.
rugsėjo 22 d.
· Konferencija ,,Kraštas, kuriame aš
norėčiau gyventi” Panevėžyje 2004 m. rugsėjo 30 d.
· Atviros visuomenės instituto konferencija
,,Žalos mažinimo politikos vystymas” Kijeve (Ukraina) 2004 m. spalio 3-7 d.
· Tarptautinė konferencija ,,Visuomenės
sveikatos specialistų rengimas, integruojantis į Europos Sąjungą: patirtis ir
perspektyvos” Kaune 2004 m. spalio 29 d.
· Tarptautinė konferencija Seime ,,Nauji
sintetiniai narkotikai” 2004 m. spalio 25-26 d.
· Panevėžio apskrities viršininko
administracijos konferencija ,,Panevėžio apskrities paliatyvios priežiūros
strategijos regioninis modelis” Panevėžyje 2004 m. gruodžio 2 d.
· Tarptautinis seminaras ,,Prostitucijos prevencija:
Lietuvos ir Danijos patirtis” Vilniuje 2004
m. gruodžio 13-14 d.
Nacionalinė sveikatos tarybos
pateiktos rekomendacijos, siūlymai bei rezoliucijos sulaukė Seimo, Vyriausybės,
Lietuvos savivaldybių asociacijos dėmesio, į kai kuriuos klausimus atsakė
Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai.
PRIDEDAMA. 28
lapai.
Pirmininkas Juozas
Pundzius
