(1885 –1970)

Gimė 1885 m. spalio 1 d. Marijampolės apskrityje, Balbieriškyje.

Baigė Igliškėlių pradinę mokyklą, 1905 m. – Veiverių mokytojų seminariją, 1913 m. – Seinų kunigų seminariją, 1917 m. – Petrogrado dvasinę akademiją. 1927 – 1929 m. studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką Lilyje ir Tulūzoje (Prancūzija).

Iki 1907 m. mokytojavo Lomžos gubernijos mokyklose. Už revoliucines pažiūras du kartus suimtas. 1907 – 1908 m. mokytojavo Papilėje. Už kovą prieš carizmą atleistas iš darbo, vos išsisuko nuo teismo.

1917 – 1918 m. - Voronežo Martyno Yčo berniukų gimnazijos kapelionas. Tarybų valdžia jam paskyrė mirties bausmę už lietuvių kareivių telkimą prieš bolševikus.

1918 m. bėgo į Lietuvą. Prie Vilniaus vokiečių buvo suimtas ir gyveno karo komendantūros priežiūroje.

Nuo 1919 m. dirbo prie Valstybės tarybos, tarnavo Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose.

Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo ir III Seimo narys.

IX Ernesto Galvanausko (1923 06 29 – 1924 06 18), X Antano Tumėno (1924 06 18 – 1925 02 4), XI Vytauto Petrulio (1925 02 4 – 1925 09 25), XII Leono Bistro (1925 09 25 – 1926 06 15) Ministrų kabinetuose - žemės ūkio ministras. Įgyvendino žemės reformą, išdalijo 418 tūkstančių hektarų dvarų žemių.

1930 – 1935 m. - vikaras Garliavoje, Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius, Veiverių klebonas. 1935 – 1942 m. - Kalvarijos klebonas, dekanas.

1941 m. tarybų valdžios persekiojamas slapstėsi Druskininkų apylinkėse.

Vokiečių okupacijos metais (1942 m.) gestapo suimtas ir kalintas.

1944 m. atsidūrė Vokietijoje. Išrinktas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku.

1957 m. persikėlė į JAV.

Buvo vienas pirmųjų ateitininkų sąjūdžio kūrėjų.

Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Rusijoje pirmininkas, 1919 – 1923 m. ir 1926 – 1927 m. - Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas, 1946 – 1950 m. - Lietuvių krikščionių demokratų partijos užsienyje pirmininkas. 1950 m. išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku iki gyvos galvos.

Bendradarbiavo Lietuvos spaudoje, redagavo “Krikščionį demokratą”, “Laisvąją Lietuvą”, “Tėvynės sargą”, visuomenininko bibliotekėlės leidinius.

Parašė religinio turinio veikalų, politinio pobūdžio knygelių ir leidinių žemės reformos klausimais. Išvertė bažnytinių veikalų iš lenkų kalbos.

Mirė 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje.