
(1887 1976)
Rapolas Skipitis labiausiai žinomas kaip Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas. Taip pat dažnai minimas kaip Lietuvos šaulių sąjungos narys (19271928 m. pirmininkas), aktyviai dalyvavęs sąjungos veikloje nuo pat šios organizacijos pradžios ligi jos tragiško galo, kovotojas su bermontininkais.
R.S
kipitis gimė 1887 m. sausio 31 d. Šiaulių apskrities Smilgių valsčiaus Baukų kaime.
1904 m. baigė Palangos progimnaziją, 1909 m. Šiaulių gimnaziją. Būdamas gimnazistu dalyvavo revoliuciniame judėjime, platino uždraustąją lietuvišką spaudą.
1909-1910 m. M
askvos universitete studijavo mediciną, 1910-1914 m. teisę. Universitetą baigė 1916 m. Nuo 1910 m. tapo Aušros organizacijos nariu.
1917 m. vienas Peterburge veikusios Santaros partijos įkūrėjų, kurį laiką buvo šios grupės laikraščio Santara redaktorius. 191718 m. Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į Ukrainą, kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių padėtimi.
1918 m. gegužę grįžęs į Lietuvą mokytojavo Šiauliuose, metų pabaigoje buvo paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 1918 m. dalyvavo kovose su bermontininkais. 1919-1920 m. Kauno taikos teisėjas, apygardos teismo valstybės gynėjas.
R.Skipitis buvo komisi
jos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui paruošti narys. VI Kazio Griniaus Vyriausybėje, dirbusioje nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d., buvo vidaus reikalų ministras.
1923 m. išrinktas į II
Seimą (valstiečių liaudininkų atstovas)
ir 1926 m. į III Seimą (pateko pagal Ūkininkų partijos sąrašus).
Buvo Lietuvos ūkininkų partijos narys, o 1925-1928 m. pirmininkas.
1922-1940 m. R.Skipitis tarnavo prisiekusiuoju advokatu, 1932-1940 m. buvo advokatų tarybos narys.
Tautininkams perėmus valstybės valdymą (1926-1940 m.), R.Skipitis ne kartą tarpininkavo tarp režimo maištininkų ir A.Smetonos, ragino sušaukti demokratiškai išrinktą Seimą.
1932-1940 m. R.Skipitis Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. 1937-1940 m. jis redagavo šios draugijos žurnalą Pasaulio lietuvis.
Apskritai buvo aktyvus spaudos bendradarbis. 1925-1928 m. redagavo savaitraštį Ūkininko balsas, 1937-1940 m. Lietuvos namų savininkų draugijų sąjungos savaitraštį Namų savininkas, skelbė straipsnius ir kituose leidiniuose.
R.Skipitis ir kultūros puoselėtojas: humoro ir satyros teatro Vilkolakis dalyvis, lietuvių operos rėmėjas.
1940 m. pasitraukė į Vakarus, 1941-1945 m. buvo Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas. 1946 m. emigravo į JAV; 1949-1955 m. buvo Čikagos lietuvių tremtinių draugijos pirmininkas, 1949 m. Lietuvių teisininkų draugijos pirmininkas, VLIKo narys.
Išleido atsiminimų dvitomį Nepriklausomą Lietuvą statant (1961 m.) ir Nepriklausoma Lietuva (1967 m.), trokšdamas patarnauti istorinei t
iesai.
Mirė 1976 m. vasario 23 d. Čikagoje.
Šaltiniai ir literatūra:
Skipitis R. Nepriklausomą Lietuvą statant
. Chicago: Terra, 1961. 446 p.
Skipitis R. Nepriklausoma Lietuva. Chicago: Draugo spaustuvė, 1967. 477 p.
Banevičius A.
111 Lietuvos valstybės 19181940 politikos veikėjų. Vilnius: Knygų prekybos valst. firma Knyga, 1991. P. 115.