(1887 1955)
Antanas Merkys buvo paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras Pirmininkas okupacijos išvakarėse. Tai asmenybė, kurios veiksmai tebelieka prieštaringų vertinimų; jam istorikai dažnai priekaištauja ypač dėl ryžto stokos 1940 m., kai reikėjo ginti Lietuvos nepriklausomybę.
A.Merkys gimė 1887 m. vasario 1 d. Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Bajorų k
aime.
Eksternu baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, Tartu universitete studijavo teisę, mokėsi karo mokykloje.
Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 m. Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas. 1918 m. baigė Kijevo universiteto Teisės fakultetą.
Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. sausį A.Merkys įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus vedėju. Jis buvo vienas iš Karo cenzūros įstatymo projekto rengėjų; šis projektas liko neįgyvendintas (ir apskritai toks įstatymas nebuvo priimtas).
Tų pačių metų kovą III Prano Dovydaičio Ministrų kabinete A.Merkys buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos valdytoju (faktiškuoju ministru), po mėnesio M.Sleževičiaus suformuotoje IV Vyriausybėje užėmė krašto apsaugos ministro postą. Jam vadovaujant, ministerija buvo pertvarkyta: sudarytos naujos struktūros, įsteigta vyriausiojo kariuomenės vado pareigybė. Jam išdirbus ministru 4 mėnesius 1919 m. rugpjūtį atleistas iš ministro pa
reigų ir paskirtas ypatingųjų reikalų karininku bei vyriausiojo kariuomenės vado gen. ltn. P.Liatuko padėjėju. Atstovavo Lietuvai Baltijos valstybių vyriausiųjų kariuomenės vadų konferencijoje (1920 m.), buvo komisijos sienai su Latvija nustatyti (1921 m.) narys.
1922 m. pasitraukęs į atsargą, ėmėsi advokato profesijos, buvo Finansų ministerijos juriskonsulas. 1923 m. buvo paskirtas aukštojo valstybės įgaliotinio Klaipėdos krašte A.Smetonos sekretoriumi, artimiau su juo susipažino. Todėl, nors A.Merkys nebuvo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinio perversmo tiesioginis dalyvis, apie ruošimąsi nuversti M.Sleževičiaus XIII Vyriausybę žinojo. Perversmininkų vadovybė siūlė A.Merkį skirti Ministru Pirmininku, tačiau šiai kandidatūrai Respublikos Prezidentas K.Grinius
griežtai pasipriešino. Premjero postas XIV Vyriausybėje, pradėjusioje dirbti po perversmo, buvo atiduotas A.Voldemarui, o A.Merkys užėmė krašto apsaugos ministro postą. Kilus nesutarimams su Vyriausybės vadovu, A.Merkys 1927 m. rugpjūčio 9 d. buvo priverstas atsistatydinti.
1927 m. rugsėjį buvo paskirtas Klaipėdos krašto gubernatoriumi. 1932 m. vokietininkams reikalaujant, iš šių pareigų buvo atšauktas, vėliau advokatavo. 1933 m. paskirtas Kauno burmistru, 1934 m. tapo Lietuvos miestų sąjungos pirmininku, šias abejas pareigas ėjo iki 1939 m. Padėjo Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkui Rapolui Skipičiui organizuoti Pasaulio lietuvių kongresą (1935 m.).
Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys.
1936 m. A.Merkys buvo išrinktas IV Seimo nariu.
1939 m. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, A.Merkiui buvo patikėtos Vyriausybės įgaliotinio Vilniuje pareigos. A.Merkiui pavyko sušvelninti įtampą tarp lenkų ir lietuvių, tačiau šias pareigas jis ėjo neilgai.
1939 m. lapkričio 21 d. A.Merkys buvo paskirtas paskutinės Pirmosios Respublikos XXI Vyriausybės Ministru Pirmininku. Būtų galima teigti, kad prasidėjo kritiškiausias XX a. Lietuvos istorijos ir jos Vyriausybės darbo laikotarpis. A.Merkio Ministrų kabinetui teko vesti derybas su SSRS. 1940 m. birželio 12 d., Maskvai paskelbus Lietuvai ultimatumą, A.Merkys siūlė jį priimti ir pareiškė atsistatydinąs. Tačiau nesusitariant su SSRS dėl naujos Vyriausybės vadovo kandidatūros, jam teko dar keletą dienų vadovauti Ministrų kabinetui, o A.Smetonai išvykus iš Lietuvos, 1940 m. birželio 15-17 d. eiti ir Respublikos Prezidento pareigas.
Ministras Pirmininkas A.Merkys kalba IV Seime 1939 m. gruodžio 6 d.
1940 m. birželio 17 d. A.Merkys sutiko su kitais SSRS reikalavimais ir paskyrė Ministru Pirmininku J.Paleckį, o pats atsistatydino.
A.Merkys bandė išvykti iš Lietuvos, bet buvo sulaikytas ir grąžintas atgal.
1940 m. liepos 17 d., dar prieš Lietuvą inkorporuojant į SSRS, A.Merkys su šeima buvo ištremtas į Saratovą ir akylai sekamas, 1941 m. visa šeima įkalinta.
1954 m. iš kalėjimo A.Merkys buvo paleistas, tačiau be teisės grįžti į Lietuvą. Buvo apgyvendintas Vladimiro mieste, ten 1955 m. kovo 5 d. mirė.
Literatūra:
Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų: Encikloped. žinynas. Vilnius: Knygų prekybos valst. firma Knyga, 1991. P. 91.
Raštikis St. Įvykiai ir žmonės. Čikaga: Akademinės skautijos leidykla, 1972.
Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai 1918 1940. Sudarė R.Čepas. Vilnius: Alma littera, 1997. 478 p.
