Išrinktas 1926 m. gegužės 8, 9 ir 10 dienomis. III Seimo narių buvo 92.

Pirmininku išrinktas Jonas Staugaitis (nuotraukoje – septintas iš kairės, 2 eil.).

III Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos. Valstiečiai liaudininkai turėjo 22, socialdemokratai – 15, krikščionys demokratai - 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Darbo federacija – 5, tautininkai – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 atstovus turėjo tautinės mažumos.

Respublikos Prezidentu birželio 7 d. posėdyje (17 val.) išrinktas Kazys Grinius.

Nuveikti darbai:

• Pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS, kuria Rusija pripažino Lietuvos teises į lenkų okupuotą Vilnių.
• Pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija.
• Valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių. Santaupos buvo skiriamos kelių statybai, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams.
• Panaikinta karo padėtis ir demokratinių laisvių varžymai.

1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytas ginkluotas valstybės perversmas. Lietuvos vadovo postas atiteko Antanui Smetonai. Šalyje sustabdyta demokratijos tradicijų raida – sumenkinta viešos diskusijos galimybė, partijų konkurencija.

Nuo 1926 m. gruodžio iki III Seimo paleidimo 1927 m. parlamentui vadovavo Aleksandras Stulginskis.