2010 m. rugsėjo 14 d. pranešimas VIR

RYTINIS POSĖDIS

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų, Nepriklausomybės Akto signatarų Antano Karoblio 70-ųjų ir Vytauto Paliūno 80-jųjų gimimo metinių minėjimas

„Šiandien minime 80-ąsias signataro Vytauto Paliūno gimimo metines. Pradžioje keletas biografinių faktų. Gimęs 1930 m. – tais metais, kada turbūt du trečdaliai Lietuvos kūdikių buvo krikštijami Vytauto vardu. Toliau – mokykla. Baigė ją Kėdainiuose sidabro medaliu. Tais pat metais įstojo į Kauno valstybinį universitetą, kuris greit virsta Kauno politechnikos institutu. Ir toliau visa biografinė …visas tolimesnis gyvenimas vyksta taip labai ramiai, sakyčiau, netgi išoriškai ramiai ir pagal tos techninės inteligentijos, sakysim, įprastinę biografiją. Aspirantūroje mokosi Maskvoje, skiriasi tik tiek, kad, nepaisant ten pasiūlymų likti Maskvoje labai gerom sąlygom – su butu ir su viskuo, pareiškia, kad nori bet kokia kaina grįžti į Lietuvą. Ir toliau visą gyvenimą dirba Teorinės mechanikos katedroje, gauna docento, o vėliau profesoriaus vardą. Rašo vadovėlius teorinės mechanikos, paskelbia 70 mokslinių darbų ir t. t. Dar vienas jo biografijos bruožas, jau surištas su naujaisiais laikais, tai jo dalyvavimas atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą – tuometinę Sovietų Sąjungoje pirmąją laisvą ir nepriklausomą aukštąją mokyklą. Jis dirba daug ir nuoširdžiai, yra pirmojo senato narys. Ir toliau jūs biografiją žinote, tai Kovo 11-oji, darbas Seime, ir, deja, 2005 m. po ilgos ir sunkios ligos mirtis. Tai tokie būtų išorinė šito žmogaus kelionė per šį pasaulį. Tačiau buvo dar ir kitas planas. 1949 m. jis įstojo į Politechnikos institutą, antro kurso studentas. 1952 m. būnant jam antram kurse žūva jo dėdė partizanas Juozas Paliūnas-Rytas. Žūva išduotas agento Čestnyj – simboliškas pavadinimas. Tiesą sakant, jis apsuptas bunkeryje nusišauna. Toliau jaunas studentas yra tardomas tardytojų Dušanski, Šesteriov, Podkamenski. Tačiau, matyt, laikai jau buvo šiek tiek pasikeitę ir jis toliau galėjo tęsti mokslininko kelią. Aš noriu ką pasakyti… kad tai yra eilinio techninio inteligento biografija ir tai, kad jis atėjo į Kovo 11-ąją, nebuvo atsitiktinis. Na, dar galima paminėti, kad keturiasdešimt kad jo žmona buvo pirmoji žmona buvo iš žymios Penkauskų šeimos – ateitininkų veikėjų ir t. t., tai buvo toks antrasis planas, kurio tais laikais jisai nebuvo viešinamas, bet šitai reikėtų žinoti norint žinoti, kodėl žmogaus pažiūros yra vienokios ar kitokios. Ir dar norėčiau pasidalinti tokiais galbūt asmeniniais įspūdžiais. Atvirai pasakysiu: Kaune, jūs žinote Kauno Sąjūdį, iš Kauno Sąjūdžio atėjusius signatarus. Na, mes buvome, kaip čia pasakius, gatviniai – su megztiniais. Ir docentas mums buvo maždaug tas pats kaip nomenklatūra. Žiūrėjome šiek tiek, kaip čia pasakius, viena ausim labai stipriai klausėmės. Tačiau mums reikėjo mokytų žmonių, reikėjo žmonių, turinčių tam tikro solidumo, ir turėjome tokius du žmones – tai Antaną Karoblį, čia apie jį irgi bus kalbama, ir Vytautą Paliūną. Jie tarp savęs draugavo, jie buvo matematikai, teorinės mechanikos žinovai. Ir, galiu pasakyti, abu šie žmonės pateisino save. Galbūt tenai buvo, sakysim, Antano biografijoje kai kurių tokių paplaukiojimų, tačiau Vytauto Paliūno tokia kieta, logiška, racionali laikysena ir kartu su tuo buvusi jame giliai paslėpta ir užslėpta tėvynės meilė buvo labai raiškiai matyti. Ir to gyvenimo rezultatą mes matome. Tai yra vyrai, kurie nugyveno kaip lietuviai, kaip žmonės, ir tai yra jiems tekusi garbė būti signatarai nebuvo suteršta ir už tai mes šiandien lenkiam prieš juos galvą ir esame jiems dėkingi, ir norim pasakyti, kad jeigu jie mus mato ir girdi, o taip yra, tikim, kad taip yra, tai ačiū jums, vyrai, už savo tarnystę Lietuvai“.

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius