2010 m. rugsėjo 14 d. pranešimas VIR

(iš Seimo plenarinių posėdžių)

 

RYTINIS POSĖDIS

 

Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė pristatė Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo teikiamas Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 72(3) ir 189(1) straipsniais įstatymo projektas Nr.XIP-2344 ir lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 168(1) straipsniu įstatymo projektas Nr.XIP-2345.

Teikiamų įstatymų projektų tikslas – Lietuvos baudžiamojoje teisėje įtvirtinti priemones, kurios leistų: korupcinius ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus ir todėl mažiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims; pakirsti pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas; nuo bendradarbiavimo su kaltininku atgrasinti asmenis, kurie šiuo metu niekuo nerizikuodami sutinka tapti fiktyviais turto savininkais ir taip apsunkina neteisėtai įgyto turto slėpimą bei mažinti šių nusikaltimų paplitimą, valstybei ir visuomenei daromą žalą.

Respublikos Prezidentė siūlo įtvirtinti Lietuvai iš esmės naują išplėstinio turto konfiskavimo institutą, kuris neteisėtomis lėšomis įgytą turtą leistų konfiskuoti visais atvejais, kai kaltininko turtas yra aiškiai neproporcingas teisėtoms jo pajamoms, todėl yra akivaizdu, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtais būdais. Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą didelės vertės turtu, kurio įgijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis. „Kriminalizavus šią veiką, baudžiamojon atsakomybėn asmenys bus traukiami, jei, įvertinus visus galimus teisėtus jų pajamų šaltinius, aiškiai  matyti, kad vienintelis galimas tokio turto buvimo pas kaltininką paaiškinimas – tai praturtėjimas darant nusikalstamus ar kitus teisės pažeidimus“, – pabrėžė Prezidentės patarėja. Pasak S.Cirtautienės, inicijuoti šią naujovę pirmiausia paskatino dažni atvejai, kai teisėsauga yra bejėgė prieš asmenis, kurių turimo turto ir teisėtų pajamų santykis liudija, jog asmuo savo materialinę gerovę kuria neteisėtais būdais, o jo einamos pareigos ir kitos aplinkybės netgi leidžia suvokti, kokie tai būdai yra.

 

Respublikos Prezidentė taip pat siūlo pašalinti esamo reglamentavimo trūkumus, dėl kurių nepavyksta plačiai taikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonių, įrankių ir rezultatų konfiskavimo, ypač tais atvejais, kai šis turtas slepiamas pasitelkiant trečiuosius asmenis.

 

Be to, siūloma Baudžiamojo proceso kodeksą papildyti nauju 168¹ straipsniu, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, tikslinantiems skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar atliekantiems ikiteisminį tyrimą būtų suteikta teisė pavesti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai patikrinti ir pateikti duomenis apie asmens turto įgijimą ir pajamų gavimo šaltinius bei jų pagrįstumą.

 

Kaip teigė pranešėja S.Cirtautienė, pagrindinė priežastis, paskatinusi Prezidentę pateikti Baudžiamojo kodekso projektus, susijusius su išplėstinio turto konfiskavimo reglamentavimu, buvo teisėsaugos institucijų atlikta praktinės situacijos analizė. „Ji rodo, kad šiandien turto konfiskavimas skiriamas tik truputį daugiau nei 1 % nuteistųjų, o realiai įvykdomas dar rečiau. Tokia situacija patvirtina, kad ši kovos su korupciniais ekonominiais, finansiniais ir kitais savanaudiškais nusikaltimais priemonė Lietuvoje praktiškai  neveikia“– pažymėjo Prezidentės patarėja.

Prezidentės patarėja taip pat atkreipė dėmesį ir į teisėsaugos institucijų bejėgiškumą prieš asmenis, kurių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos įrodymų, pakankamų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nėra, tačiau tokio asmens turimo turto ir jo teisėtų pajamų santykis ir akivaizdi disproporcija liudija, jog asmuo savo materialinę gerovę kuria neteisėtais būdais.

 

Pasak Prezidentės patarėjos, „įgyvendinus Prezidentės teikiamus pasiūlymus, būtų įtvirtintos tokios kovos su korupciniais ir kitais savanaudiškais nusikaltimais priemonės, kurios leistų šalinti motyvaciją nusikalsti kartu neapsunkinant valstybės papildoma finansine našta, susijusia su laisvės atėmimo bausmės vykdymu ir išvengiant socialinių problemų, kurios neišvengiamai kyla šiandien didėjant įkalintų asmenų skaičiui“.

Seimas, pritaręs šiems įstatymų projektams po pateikimo (už – 85, susilaikė 5), paskyrė Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus – papiuldomais šiems projektams svarstyti. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 23 d.

 

 

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius