2010 m. rugsėjo 30 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio plenarinio posėdžio)

 

Seimas rytiniame posėdyje iškilmingai paminėjo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1960 m. rugsėjo 29 d. priimtos Rezoliucijos „Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“ 50-metį.

 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, kreipdamasi į  iškilmingo minėjimo dalyvius akcentavo šios Rezoliucijos „moralinio palaikymo ir solidarumo momentą“: „šis 1960 metų pareiškimas kartu su 1983 metų Europos Parlamente priimta kita rezoliucija dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo svarbiausi Europos parlamentinių institucijų skelbti oficialūs dokumentai, kuriais pasmerkta neteisėta Baltijos valstybių okupacija. Juose be kita ko, buvo raginama Baltijos valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų apsisprendimo principu. Be abejonės, šios rezoliucijos yra svarbios ir politiškai, ir istoriškai. Todėl šiandien norėčiau akcentuoti mūsų moralinio palaikymo ir solidarumo momentą.

 

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja prieš 50 metų itin aukštu lygmeniu išreiškė įsitikinimą, kad komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų noro gyvento laisvai ir demokratiška. Šiais dokumentais demokratinės Vakarų pasaulio institucijos patvirtino, kad Europos valstybių piliečiai mūsų neužmiršo, nepaliko vienui vienų prieš galingiausią to meto imperiją ir laukė Baltijos šalių kaip laisvų valstybių sugrįžtant į Europos šeimą. Tai buvo labai svarbu ne tik mums, okupuotoms Baltijos valstybėms, tai buvo svarbu ir visai laisvai Europai, patvirtinusiai, kad jos politika pirmiausia yra grindžiama vertybiniais pamatais. Štai todėl šie dokumentai ir šiandien turi svarbią reikšmę mums visiems. Minint tų svarbių įvykių pusės amžiaus jubiliejų, noriu prisiminti ir padėkoti visiems, kurie okupacijos metais kalbėjo už mus, atstovavo mūsų svarbiausiems tikslams, atstovavo tiesai ir moralei. Dėkoju visiems, kurių dėka tai įvyko“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

 

Iškilmingame minėjime dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog Rezoliucijos tekste „Asamblėjos nariai, - savo šalių piliečių vardu - ne tik garsiai pareiškė, jog Baltijos šalių aneksija yra nelegali ir buvo atlikta prieš žmonių valią, bet ir išreiškė įsitikinimą, jog komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų tikėjimo laisve ir demokratija. Rezoliucija taip pat ragino Europos Tarybos šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas. Europai rūpėjo, kad okupuotos šalys būtų pasirengusios, kai ateis diena, vėl grįžti į demokratinių valstybių būrį“.

 

Šalies vadovė taip pat akcentavo, jog „Baltijos šalių laisvės kelias būtų buvęs dar sunkesnis ir tragiškesnis, jei nebūtume jautę nuolatinės paramos iš mūsų draugų geležinės užuolaidos išorėje. Europos šalių parlamentarų rezoliucija yra dar vienas patvirtinimas, kad buvome, esame ir būsime Europos dalis, kad mums visiems brangios tos pačios laisvės ir demokratijos vertybės".

 

Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio proga sveikinimą atsiuntė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas P.Mevlüt Çavuşoğlu, kuriame išreiškė pagarbą to laikmečio aukoms ir išreiškė nuoširdžią užuojautą jų šeimoms: „Pirmiausia noriu pasveikinti visus Baltijos šalių žmones su drąsa. Dabar tai istorija, tada milijonams žmonių tai buvo ilga virtinė nusivylimo pramaišiui su laisvės viltimi kupinų metų. Kaip pažymėjo Asamblėja prieš 50 metų, ilgi dėl priespaudos patirtų kančių ir mirčių metai nesunaikino laisvės ir demokratijos svajonės. Naudodamasis proga, noriu pagerti visas to laikmečio aukas ir išreikšti nuoširdžia užuojautą jų šeimoms“.

 

„Tikiu, kad atkakli Europos Tarybos laikysena, parama demokratijai, žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybei esmingai prisidėjo prie to, kad į buvusias komunistinės Europos šalis grįžo laisvė ir nepriklausomybė. Ir sugriuvus Sienai, Europos Taryba Baltijos valstybes entuziastingai priėmė po savo stogu ir jlydėjo jas kelyje į euro ir euroatlantinę integraciją.

 

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininko sveikinime, kurį perskaitė Seimo Pirmininkė I.Degutienė, rašoma, kad „Dabar Estija, Latvija ir Lietuva yra visateisės Europos Sąjungos ir NATO narės. Niekada neužmiršime jų kovų už laisvę ir demokratiją. Neturime teisės pamiršti, kad Europos stabilumo pagrindas yra gerbti valstybių, kad ir kokios jos bebūtų, didelės ar mažos, nepriklausomybę ir suverenumą“. Pasak jo, „Ši žinia apie solidarumą ir paramą buvo pačiu laiku: Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonėms reikėjo žinios, kad sunkiu metu  jų vienų nepaliko.  Šiandien skaitydami šiuos žodžius galime teisėtai didžiuotis, kad mūsų pirmtakai turėjo aiškią viziją ir tvirtai laikėsi principų“.

 

Seimo Užsienio reikalų komiteto inicijuotame minėjime taip pat kalbėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas Emanuelis Zingeris, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Ramojus Kraujelis.

 

*******

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1960 m. rugsėjo 29 d. priimtos rezoliucijos tekstas:

„Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja

 

Rezoliucija Nr. 189

 

Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines

 

Asamblėja, minint dvidešimtąsias trijų Europos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines,

 

Pažymi, kad ši nelegali aneksija įvyko tikrai neatsižvelgiant į žmonių norus;

 

Užjaučia Baltijos valstybių žmones dėl jų patirtų kančių ir užtikrina, kad kitų Europos valstybių piliečiai jų neužmiršo;

 

Yra įsitikinusi, kad komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti jų dvasios ir tikėjimo laisve bei demokratija;

 

Pažymi, kad Baltijos valstybių nepriklausomą egzistenciją de jure vis dar pripažįsta didžioji dauguma laisvojo pasaulio šalių vyriausybių;

 

Ragina šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas išsaugoti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą, belaukiant tos dienos, kai Estija, Latvija ir Lietuva, kaip laisvos valstybės, galės suvaidinti savo vaidmenį mūsų demokratinėse tarptautinėse institucijose.“