2010 m. spalio 12 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio posėdžio)

Šiandien Seimas tęsė Pilietybės įstatymo projekto Nr.XIP-353(4) priėmimą. Atsižvelgus į opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos siūlymą, nutarta daryti pertrauką iki kito posėdžio. Pagrindiniam – Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesta iki kito posėdžio (vakarinio) apsvarstyti, ar 7 straipsnio kai kurios nuostatos dėl dvigubos pilietybės suteikimo prieštarauja Konstitucijai.

Seimo Teisės departamento išvadoje konstatuojama, kad projekto 7 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodyti dvigubos pilietybės atvejai, gali sudaryti teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti taisykle, o ne išimtimi ir neatitikti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje yra nustatyta, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Teisės departamentas taip pat primena, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime išdėstė dvigubos pilietybės tokią doktriną „Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys”.

Be to, Teisės departamento vertinimu, siūlomu reguliavimu gali būti pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, „nes jose nurodyti asmenys (nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas) skirstomi pagal jų gyvenimą valstybėse, kurios yra Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narės arba gyvenimą valstybėse „su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena“. Šie asmenys butų traktuojami kitaip nei asmenys, kurie gyvena kitose valstybėse (pvz., Australijoje, Pietų Amerikos kontinento valstybėse), kurios nėra šių organizacijų narės“.

Patobulintame įstatymo projekte numatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.

Rytiniame posėdyje priimtos šios Stasio Šedbaro pateiktos pataisos: dėl 7 straipsnio 1, 2 punktų ir 7 straipsnio papildymo 3 ir 4 punktais.

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius