2010 m. spalio 12 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

RYTINIS POSĖDIS

Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas, atsakydamas į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus, Seimo rytiniame posėdyje aptarė tarnybos vykdytus ir vykdomus tyrimus dėl degalų, maisto kainų Lietuvoje, kainų reguliavimo problemas.

Seimo nariams J. Rasimas priminė, jog šį pavasarį Konkurencijos taryba atliko rinkos tyrimą, siekdama įvertinti, kokie pagrindiniai veiksniai daro įtaką degalų kainai. „Priminsiu, kad Lietuvoje degalų kainas lemia didmeninė AB „Orlean Lietuva“ degalų pardavimo kaina, valstybės nustatyti mokesčiai, didmenininkų ir mažmenininkų nustatyti degalų antkainiai (maržos) ir tik netiesiogiai – pasaulinė žalios naftos kaina“, – atsakydamas į parlamentarų klausimus teigė Konkurencijos tarybos vadovas. Konkurencijos tarybos turimais duomenimis, degalų importo galimybes į Lietuvą riboja talpų, kuriose importuotojai turėtų laikyti privalomą valstybės rezervą, trūkumas. J. Rasimas pasidžiaugė, kad dar nesibaigus tyrimui Vyriausybė, reaguodama į Konkurencijos tarybos pateiktą informaciją, rugpjūčio mėnesį pakeitė tvarkos nuostatas – dabar galima saugoti iki 30 proc. privalomojo rezervo ne Lietuvoje.

Kaip teigė pranešėjas, reaguodama į pastarąjį maisto produktų kainų augimą ir siekdama išsiaiškinti kainų didėjimo priežastis Konkurencijos taryba atliko kelių maisto produktų grupių rinkos tyrimą. Atlikusi pirminę kainų pokyčio analizę, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą ir dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų. „Šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimo ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų reakciją, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos mažmeninių kainų padidėjimo“, – tvirtino J. Rasimas.

Konkurencijos tarnybos pirmininko nuomone, itin didelis ir pakankamai ilgai trunkantis visuotinis kainų nukrypimas nuo konkurencinio lygio galėtų būti laikomas ekonomikos funkcionavimo sutrikimu, pažeidžiančiu šalies ūkio ar gyventojų interesus. Pasak jo, Kainų įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad tokiu atveju Vyriausybė gali sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. „Šiuo metu galiojantis Kainų įstatymas numato galimybę būtent Vyriausybei imtis priemonių reguliuoti rinkos kainas. Manau, jog tokia galimybė šiuo metu gali būti svarstoma, tačiau galutinis sprendimas turėtų būti priimtas įsiklausius į ekspertų nuomonę. Konkurencijos taryba visada pasisako už priemones, skatinančias konkurenciją rinkoje, o kainų reguliavimą laiko paskutine leistina priemone, kai jau nebėra jokių kitų alternatyvų kainas grąžinti į konkurencinį lygį“, – teigė J. Rasimas. Tačiau pasak pranešėjo, Konkurencijos tarybai joks įstatymas nepaveda reguliuoti rinkoje susiformuojančių kainų, jos uždavinys – ieškoti konkurenciją iškreipiančių, ribojančių ir kliudančių veiksmų įrodymų.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)