2010 m. spalio 14 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio posėdžio)

Seimas, priėmęs Pilietybės įstatymo projekto Nr.XIP-353(4) pagrindinį – 7 straipsnį, kuris apibrėžia dvigubos pilietybės sąlygas bei išplečia ribas, kitų straipsnių priėmimą atidėjo, nes baigėsi šiam įstatymo projektui svarstyti skirtas laikas.

Svarstymo metu daugiausia ginčų tarp Seimo narių sukėlė šio straipsnio nuostata, leidžianti dvigubą pilietybę turėti lietuvių kilmės asmeniui Lietuvą palikusiam po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijusiam Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.

Antradienį Seimas dėl minėtos nuostatos buvo padaręs svarstymo pertrauką ir pavedęs Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti išvadą, ar šių punktų nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad projekto 7 straipsnio 3 punktas galimai neprieštarauja Konstitucijai.

Taip pat septintuoju straipsniu Seimas nustato, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti ištremti ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, jų palikuonys, lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėje, su kuria Lietuvą skiria valstybės siena ir asmenis, kurie Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami ar sudarydami santuoką.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime išdėstė dvigubos pilietybės tokią doktriną „Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys”.

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius