Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas pabrėžė, kad alkoholio žala sveikatai Lietuvoje išlieka vis dar didžiausia problema. „Labai didelės tiek legalaus, tiek nelegalaus alkoholio suvartojimo apimtys. Didėja žalingas alkoholio vartojimo paplitimas. Alkoholizmas išplito tarp vaikų ir paauglių“, – vardijo problemas pranešėjas. Kaip teigiama Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime, efektyvios ir veiksmingos yra draudžiamosios ir legalių medžiagų – alkoholio ir tabako – pasiūlą apribojančiosios priemonės: reklamos draudimas, pardavimų vietų skaičiaus mažinimas, pardavimo laiko apribojimas, pirkėjų minimalaus amžiaus didinimas, kainos didinimas. Šias priemones turi lydėti griežta kontrolė, paremta teisiniais aktais ir sankcijomis.

Kaip teigė J. Pundzius, 2009-ieji – traumatizmo keliuose mažėjimo metai. „Karo keliuose“ mastai pagal žuvusiųjų žmonių skaičių – pagal kuriuos Lietuva yra aiški Europos lyderė – sumažėjo beveik trečdaliu. 2009 m. žuvo 370 žmonės, t. y. – 129 arba 25,9 proc. mažiau nei 2008 m., kai Lietuvos keliuose žuvo mažiausiai žmonių per paskutiniuosius 40 metų arba nuo 1967-ųjų. Ypač pagerėjo padėtis, susijusi su žūtimis, įvykusiomis dėl alkoholio vartojimo: dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 41,1 proc. mažiau nelaimių ir žuvo 13 žmonių mažiau nei 2008 m.

Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje pablogėjus socialinei ir finansinei padėčiai nuo 2007 m. padaugėjo savižudybių. „Šiandien galime teigti, kad Lietuvos žmonių psichikos aplinka yra nepalanki ir psichinė sveikata kelia didelį susirūpinimą“, – teigė J. Pundzius.

Aptardamas fizinio pasyvumo ir persivalgymo pasekmes J. Pundzius išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis. „Nežiūrint kardiologijos, neurologijos laimėjimų, specialių prevencijų širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nežymiai mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius“, – apgailestavo Tarybos vadovas. Kaip šių problemų sprendimo būdus pranešėjas minėjo sveikos gyvensenos propagavimą ir skatinimą, nesveikų maisto produktų reklamos ir platinimo apribojimus, žymiai didesnį nesveiką gyvenimo būdą besirenkančio žmogaus sveikatos draudimo mokestį, kuris yra įvedamas vis daugiau pasaulio šalių.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, apibendrindamas tarybos metinį pranešimą, pabrėžė, kad sveikatai išleisti pinigai nėra vien išlaidos, tai ir investicija. Jo nuomone, viena iš pagrindinių valstybės prievolių – teisingai perskirstant privalomus mokesčius, užtikrinti deramą sveikatos reikmių finansavimą. „Siektinas Lietuvos sveikatos sektoriaus finansavimas 9 proc. nuo BVP (Europos Sąjungos šalių vidurkis), tačiau daug metų PSDF biudžetas neperžengia 5 proc. ribos“, – teigė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas J. Pundzius.