2010 m. spalio 19 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio posėdžio)

Helsinkio proceso pradžia bei jo įtaka Rytų Europai ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais pristatymas

„Gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai, 1975 m. Helsinkyje pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamasis aktas. Neeilinis įvykis, turėjęs didelę reikšmę Europos politikos raidai.

Baigiamojo akto nutarimai yra susiję su bendradarbiavimo ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos srityse skatinimu, Europos saugumu, pasitikėjimu tarp valstybių ir ypač žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimu bei priežiūra.

Dokumente buvo patvirtintas esamų valstybių sienų neliečiamumas. Helsinkio baigiamasis aktas tapo moraliniu įsipareigojimu jį pasirašiusioms valstybėms laikytis demokratijos, bendradarbiavimo ir pagarbos žmogaus teisėms principų. Helsinkio konferencijos baigiamąjį aktą pasirašius ir Sovietų Sąjungai atsirado prielaidų Lietuvos kovai už laisvę tapti vieša, ne tik pogrindine organizacija. Konferencijos baigiamojo akto dvasia lėmė, kad pradėjo kurtis Helsinkio grupės, kurios atskleidė ir viešino žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, vienijo tautas tolesnei kovai nepaisant represinių režimų varžymo.

Helsinkio grupių veikla neabejotinai turėjo įtakos ir gerokai vėliau, kai devintajame dešimtmetyje atsirado Sąjūdis, galutinai padėjęs tašką Lietuvos laisvės atkūrimo byloje. Lietuva – tik vienas iš pavyzdžių. Helsinkio akto vertybė – visų tautų, kovojusių už laisvę, suvienijimas, paremtas savitarpio supratimu ir pagalba siekiant laisvės.

Helsinkio akto galiojimas nesibaigęs ir šiandien. Tai veikiantis aktas. Jame įkūnyta žmogaus teisių ir laisvių gynimo ideologija. Šiandien šią ideologiją gina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, tiesiogiai atsiradusi kaip Helsinkio konferencijos rezultatas.

Labai simboliška, kad šiai organizacijai kitąmet pirmą kartą vadovaus Lietuva – šalis, kurią Helsinkio grupių veikla nuosekliai atvedė prie visos tautos pakilimo ir išsilaisvinimo. Lietuva, išgyvenusi tokį dramatiškai reikšmingą savo tautos patyrimą, labai gerai supranta Helsinkio dvasią.

Mūsų šalis, pirmininkaudama šiai garbingai organizacijai, darys viską, kad ESBO parama visuomet būtų tiems ir ten, kur pažeidžiamos žmogaus teisės, kur persekiojami ir teisiami žmonės už savo politinius, religinius, tautinius ir kitus įsitikinimus. Helsinkio grupių veikla išmokė mus nepasiduoti. Dabar turime unikalią progą šią patirtį skleisti ir išlaikyti tai, kas jau pasiekta plečiant Europos demokratiją.“