2010 m. spalio 26 d. pranešimas VIR

(iš nenumatyto Seimo posėdžio)

Seimas bendru sutarimu pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamam Teismų įstatymo 103, 104 ir 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XIP-2486. Toliau šį projektą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 14 d.

Pasak projektą pristačiusios Respublikos Prezidento vyriausiosios patarėjos Solveigos Cirtautienės, šalies vadovė, matydama didelį žmonių nusiskundimų teismų veikla skaičių, atliekamų teismų administracinės veiklos tyrimų spragas ir rezultatus, siūlo naujas priemones ir būdus, kuriais galėtų būti stiprinamas teismų administravimas. Valstybės vadovė siūlo į teismų kontrolės sritį įtraukti nuo teismų nepriklausomus išorinius subjektus, didžiausią pasitikėjimą turintį Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą įtraukti į teismų administracinės veiklos kontrolę, patikslinti nuostatas, susijusias su teismų vadovų rotacija ir jų pavadavimu.

Pasak S.Cirtautienės, Teismų įstatymo nuostatos šiandien numato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį iš esmės tik patys teismų pirmininkai vykdo jiems priskirtas vidinio administravimo ir žemesnių teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas, pavyzdžiui, bylų skirstymo teisėjams objektyvumas, bylų vilkinimo atvejų ar teisėjo elgesio su proceso dalyviais kultūra ir kt. „Tai nėra teisingumo funkcijos įgyvendinimas, tai taip vadinama teismų teisėjų administracinė veikla, tačiau šios srities kontrolė pagal Teismų įstatymą yra visiškai uždara, nes kitų asmenų dalyvavimas tokioje veikloje įstatyme nėra numatytas“, – pabrėžė S.Cirtautienė. Pasak jos, Prezidentė mano, kad atskirų specialistų, mokslininkų ar visuomenės atstovų dalyvavimas šioje veikloje, nekvestionuojant ir nesiaurinant pačių teismų vadovų teisių ir pareigų vykdant šias funkcijas, galėtų sudaryti prielaidas objektyvesniam ir kokybiškesniam administravimui. Tą siūloma įgyvendinti suteikiant teismų pirmininkams ir teisėjų tarybai teisę sudaryti teismų ir teisėjų administracinės veiklos tyrimo komisijas, kuriose galėtų dalyvauti visų kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų specialistai, mokslininkai ar visuomenės atstovai.

Kita problema, kurią įvardijo šalies vadovės vyriausioji patarėja, – ydingos įstatymo nuostatos, neleidžiančios teismų administracinės veiklos kontrolėje dalyvauti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pagal šiandien galiojantį Teismų įstatymą, aukščiausias administracinės veiklos kontrolės subjektas yra ne Aukščiausiasis Teismas, bet Lietuvos apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai. „Tokiu būdu Aukščiausiasis Teismas ir jo vadovas, net ir matydamas akivaizdžias, teismams garbės nedarančias bėdas žemesniuose teismuose, priešingai, nei pavyzdžiui Apeliacinis ar Vyriausiasis administracinis teismas, negali tiesiogiai dalyvauti tokių sprendžiant tokias problemas, panaudojant įstatyme numatytus administracinius svertus“, – pabrėžė S.Cirtautienė.

Vida Nacickaitė (2396203)

Ryšių su visuomene skyrius