2010 m. lapkričio 3 d. pranešimas VIR

(iš nenumatyto Seimo posėdžio)

 

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, vadovaudamasi Seimo statuto reglamentu, supažindino Seimą su Konstitucinio Teismo išvada ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Karaliaus, kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksandro Sacharuko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

 

Seimo Pirmininkė I.Degutienė pirmiausia išvardijo aplinkybes, kuriomis remdamasis Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo plenariniuose posėdžiuose daug kartų balsuodamas už Seimo narį L. Karalių Seimo narys A. Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo Seimo nario L. Karaliaus teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Seimo narys A. Sacharukas, Seimo plenariniuose posėdžiuose balsuodamas už Seimo narį L. Karalių, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Taigi Seimo nario A. Sacharuko veiksmai – naudojimasis Seimo nario L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose ir sąmoningas balsavimas už jį prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys A. Sacharukas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

 

Anot Konstitucinio Teismo, Seimo narys L. Karalius, išvykęs į užsienio kelionę po Azijos valstybes ir dėl to be svarbių ir pateisinamų priežasčių nedalyvavęs 2010 m. sausio 13, 14, 19, 20, 21 d. vykusiuose Seimo plenariniuose  posėdžiuose, 2010 m. sausio 15, 20 d. vykusiuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldamas aukščiau už Tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, taip parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, taigi neveikė taip, kaip įpareigoja duota priesaika. Šiais veiksmais jis diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Tokiais veiksmais Seimo narys L. Karalius sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

 

Seimas, susipažinęs su Konstitucinio Teismo išvada, nutarė svarstyti A.Sacharuko ir L. Karaliaus Seimo nario mandato panaikinimo klausimus: už Seimo protokolinį nutarimą svarstyti A.Sacharuko Seimo nario mandato panaikinimo klausimą balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 2; už siūlymą svarstyti L. Karaliaus mandato panaikinimo klausimą balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 4.

 

Taip pat nuspręsta apkaltos proceso svarstymo datą paskirti 2010 m. lapkričio 11 d. Posėdžio pradžia 10 val. Už šį Seimo protokolinį nutarimą balsavo 113 Seimo narių, prieš –1, susilaikė 6.

 

Apie priimtus sprendimus, vadovaujantis Seimo statutu, raštu ir pasirašytinai supažindinti Seimo nariai A.Sacharukas ir L.Karalius.

 

Konstitucinis Teismas išvadą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lino Karaliaus, kuriam pradėta apkaltos byla, ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksandro Sacharuko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbė 2010 m. spalio 27 d.

 

*********

 

Pagal Seimo statutą asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

 

Seimo statute numatyta, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.

 

 

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius