2010 m. lapkričio 9 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

VAKARINIS POSĖDIS

PATEIKTI PROJEKTAI

Seimui vakariniame posėdyje pristatyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2388 (teikėjas – Seimo narys Algis Čaplikas) ir alternatyvus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502 (teikėjai– Seimo nariai Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys), kuriais siekiama reglamentuoti pagalbinį (dirbtinį) apvaisinimą bei lytinių ląstelių laikymo bei paruošimo sąlygas.

Šiuo metu šalyje pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo būdus, sąlygas ir principus minimaliai reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Remiantis Seimo nario A. Čapliko teikiamu įstatymo projektu, pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tarp partnerių – moters ir vyro, kurie yra sudarę santuoką arba teisės aktų nustatyta tvarka bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystės) ir yra pateikę prašymą pagalbiniam apvaisinimui. Projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės, taip pat jis galėtų būti atliekamas ir tais atvejais, kai yra grėsmė, kad natūraliai apvaisinus būsimam vaikui gali būti perduota genetinė liga. Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik veiksniai pilnametei, ne vyresnei kaip 50 metų moteriai, jos ir partnerio rašytiniu prašymu.

Pagal Seimo narių D. Mikutienės ir V. Gapšio siūlomą projektą dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę, ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai. Dirbtinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima pašalinti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės.

Siekiant apsaugoti moters sveikatą ir mažinti išlaidas vaistams ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, Pagalbinio įstatymo projekte siūloma numatyti embrionų laikymą. Embrionai būtų laikomi ir naudojami ne ilgiau kaip 5 metus pagal partnerių raštu pareikštą valią. Tai pat būtų numatyta tiek moteriškų tiek vyriškų lytinių ląstelių donorystė, kurios sąlygas nustatytų bei tvarką tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.

Tuo tarpu alternatyvaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto nuostatomis numatoma drausti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų laikymą. Kaip pažymima teisės akto projekto aiškinamajame rašte, tai siūloma įvertinus, kad lytinių ląstelių ir embriono donorystė Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdoma, bei tai, kad jos legalizavimas turėtų sunkiai prognozuojamų pasekmių vaiko psichosocialinės brandos raidai, tapatybės formavimuisi bei jo interesų ir teisių apsaugai. Lytinės ląstelės galėtų būti naudojamos tik pačių sutuoktinių ar parnerystę įregistravusių asmenų dirbtiniam apvaisinimui, o embrionų turėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą.

Už Pagalbinio įstatymo projektą po pateikimo balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 23. Dirbtinio apvaisinimo projektą po pateikimo parėmė 61 Seimo narys, 3 balsavo prieš, 30 susilaikė. Pritarus projektams po pateikimo, pradėta jų svarstymo procedūra. Pagrindiniu komitetu projektams svarstyti paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio 21 d.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)