

2010 m. lapkričio 12 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)
NENUMATYTAS POSĖDIS
PATEIKTAS PROJEKTAS
Ūkio viceministras Rimantas Žylius nenumatytame posėdyje Seimui pristatė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas (projektai Nr. XIP-2625, Nr. XIP-2626, Nr. XIP-2627), kuriomis siekiama patobulinti šio įstatymo reglamentavimą, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų praktiką.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma tikslinti mažos vertės viešųjų pirkimų sąvokos apibrėžimą, kad jis būtų aiškesnis ir jo netinkamas taikymas nesudarytų prielaidų numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklių pažeidimams. Numatoma, kad visais atvejais taikoma maksimali riba, kada galima vykdyti mažos vertės viešąjį pirkimą, prekių ir paslaugų supaprastintų pirkimų atvejais siektų 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų supaprastintų pirkimų atvejais – 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio). Kaip tvirtinama aiškinamajame rašte, taip siekiama, kad mažos vertės viešojo pirkimo riba būtų vienoda nepriklausomai nuo to, kokios aplinkybės lėmė mažos vertės viešojo pirkimo pasirinkimą. Tai ypač svarbu Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimų atvejais, kai supaprastintas pirkimas vykdomas nepriklausomai nuo pirkimo vertės. Tobulinant mažos vertės viešųjų pirkimų reglamentavimą siekiama didinti viešųjų pirkimų skaidrumą.
Įstatymo projektu taip pat siekiama išplėsti Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės sritį ir sudaryti teisinius pagrindus sukurti efektyvią, visą viešųjų pirkimų ciklą apimančią kontrolės sistemą. „Iki šiol Viešųjų pirkimų tarnyba kontroliavo pirkimus iki sutarties apsirašymo, o šiomis pataisomis išplečiamos Viešųjų pirkimų tarnybos pareigos kontroliuoti iki sutarties užbaigimo. Tai yra labai svarbi dalis, kadangi mes matome, kad pažeidimai vyksta iš tikrųjų viso viešųjų pirkimo proceso metu iki sutarties užbaigimo“, – tvirtino ūkio viceministras.
Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta išimtis mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų pirkimams. „Praktikoje kyla ypač daug neaiškumų dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų, projektų ekspertinio vertinimo, mokslinių tekstų vertimų paslaugų, studijų programų rengimo ir panašių su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra tiesiogiai susijusių paslaugų pirkimų. Įstatymo projektu įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią šių pirkimų tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šioje tvarkoje galės būti reglamentuota, kokios veiklos ir su tuo susijusios paslaugos patektų į mokslinių tyrimų ir plėtros sąvoką, būtų išaiškinta, kokioms į šią sąvoką patenkančioms paslaugoms netaikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, taip pat būtų nustatyta tokių pirkimų kontrolės tvarka“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Už teikiamas įstatymo pataisas balsavo 63 Seimo nariai, 3 susilaikė. Pritarus projektams po pateikimo, pradėta jų svarstymo procedūra. Pagrindiniu komitetu projektams svarstyti paskirtas Ekonomikos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Taip pat projektus pavesta svarstyti Antikorupcijos komisijai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gruodžio14 d.
Rimas Rudaitis,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)