2010 m. lapkričio 25 d. pranešimas VIR

(iš Seimo vakarinio plenarinio posėdžio)

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti lapkričio 4 d. Seimo priimtą Pilietybės įstatymą (projektas Nr.XIP-353 GR) (toliau – Įstatymas), kurio 7 straipsnyje nustatyti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Už siūlymą svarstyti Įstatymą iš naujo balsavo 103 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu balsavo 3 Seimo nariai.

Šalies vadovė dekrete pažymi, kad Įstatyme nustačius, kad Lietuvos Respublikos piliečiai gali kartu būti ir ES arba NATO valstybės narės piliečiai, tai sudarytų prielaidas dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai)“, – pabrėžiama Respublikos Prezidentės dekrete.

Šalies vadovės vertinimu, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat negali būti teikiama vien tuo pagrindu, jog manoma ar tikimasi, kad būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu asmuo galbūt ateityje turės nuopelnų valstybei ir Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities.

Šalies vadovė siūlo nustatyti kad, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį; yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Seimo lapkričio 4 d. priimtame Įstatyme numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę; yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis; yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę; sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę; yra Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) įvaikintas vaikas; yra vaikas – Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių (piliečio) ir dėl to įgijęs kitos valstybės pilietybę; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. 

 Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius