2010 m. gruodžio 2 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio plenarinio posėdžio)

 

Seimas priėmė Pilietybės įstatymą (projektas Nr.XIP-353 GR) su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Vadovaudamasis Seimo statutu, Seimas pirmiausia balsavo, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų: už – 55, prieš – 49, susilaikė 23. Nepriėmus įstatymo be pakeitimu, balsuota, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis ir papildymais: už Prezidentės pataisas ir pasiūlymus dėl Pilietybės įstatymo balsavo 65, prieš –  21, susilaikė 40 Seimo narių.

 

Respublikos Pre­zi­den­tė, grąžindama Seimui pakartotinai svarstyti Seimo priimtą Pilietybės įstatymą pažymėjo, kad di­džio­ji da­lis pri­im­to Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo nuo­sta­tų yra svei­kin­ti­nos, ta­čiau, jos nuo­mo­ne, Įsta­ty­me nu­sta­čius, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiais ga­li bū­ti ir ES ir NATO vals­ty­bių na­rių pi­lie­čiai, tai su­da­ry­tų prie­lai­das dvi­gu­bai pi­lie­ty­bei tap­ti pa­pli­tu­siu reiš­ki­niu, o tai ne­ati­tik­tų Lie­tu­vos Res­pu­b­li­kos Kon­sti­tu­ci­joje įtvirtintoms nuostatoms.

 

Šalies vadovės vertinimu, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka taip pat negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities, t.y. tuo pagrindu, jog manoma ar tikimasi, kad būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu asmuo galbūt ateityje turės nuopelnų valstybei ir Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 12 straips­nis nu­sta­to, jog „Iš­sky­rus įsta­ty­mo nu­sta­ty­tus at­ski­rus at­ve­jus, nie­kas ne­ga­li bū­ti kar­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis“. Tai reiš­kia, kad to­kie įsta­ty­mų nu­sta­ty­ti at­ve­jai ga­li bū­ti tik re­ti, ir tai, kad pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti to­kio tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo, pa­gal ku­rį dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės at­ve­jai bū­tų pa­pli­tęs reiš­ki­nys.

 

Respublikos Prezidentės nuomone, emig­ra­ci­jos ir iš­ei­vi­jos pro­ble­mas bū­ti­na spręs­ti, pir­miau­sia su­da­rant eko­no­mi­nes, po­li­ti­nes ir tei­si­nes są­ly­gas grįž­ti kiek­vie­nam lie­tu­viui ir są­ly­gas kur­ti Lie­tu­vą vi­siems kar­tu, nes Lie­tu­vos yra tiek, kiek jos yra mū­sų šir­dy­se ir dar­buo­se. An­tra, pro­ble­mas bū­ti­na spręs­ti tei­sė­tu ir tei­si­niu bū­du.

 

Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo komitetuose metu buvo priimti tokie sprendimai: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė Seimui priimti Pilietybės įstatymą su visomis Respublikos Prezidento pataisomis. Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai siūlė nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2010 m. lapkričio 18 d. dekrete Nr. 1K-529 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti” pateiktiems siūlymams ir siūlė Seimui priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (Nr. XI-1077) be pakeitimų.

 

Diskusijos Seime metu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjęs Paulius Saudargas, primindamas, kad priimant Pilietybės įstatymą buvo pasiektas kompromisas, ragino Seimo narius nekeisti savo nuomonės.

 

Darbo partijos frakcijos vardu kalbėjęs Kęstutis Daukšys pabrėžė atsakomybę prieš Tėvynę: „Manau, kad pilietybė nėra nei privilegija, nei patogus gyvenimo būdas. Pirmiausia tai yra pareiga, atsakomybė ir ryšys su tėvyne. O tėvynę turime tik vieną, negalima turėti penkių, šešių ar dešimt, nes ji, kaip ir mama, yra viena. Todėl kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ką jis laiko savo tėvyne ir kurios šalies yra pilietis. Todėl ta dviguba pilietybė turėtų būti labai retas reiškinys“.

 

Pasak socialdemokrato Vytenio Povilo Andriukaičio, „Prezidentės veto yra argumentuotas konstituciškai, argumentuotas nacionalinio saugumo pagrindų kontekste, argumentuotas užsienio nepriklausomybės garantijų kontekste, ir tik referendumas 12 straipsniu gali pakeisti vienaip ar taip šitą interpretaciją“.

 

Vida Nacickaitė (2396203)

Ryšių su visuomene skyrius