2010 m. gruodžio 14 d. pranešimas VIR

(iš Seimo plenarinių posėdžių)

Seimas pritarė po pateikimo Baudžiamojo proceso kodekso 181, 187, 188, 218, 220 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XIP-1853 (balsavo: už –47, susilaikė 2). Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo posėdyje numatoma svarstyti VI (pavasario) sesijoje.

Įstatymo projektas yra skirtas pagreitinti ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir valstybė, kurioje jis yra, neišduoda jo Lietuvos Respublikai. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, priėmus Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, būtų galima pabaigti ikiteisminį tyrimą ir įgyvendinti bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant, ypač dėl tų asmenų, kurie negyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau įtariami įvykdę nusikaltimus 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu.

Teikiamos pataisos sudarytų galimybę realizuoti  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje nustatytą baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, už kurių padarymą asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaryti nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. Paminėtini nusikaltimai yra žmoniškumui ir karo nusikaltimai, prekyba žmonėmis, teroro aktas, žmogaus pagrobimas įkaitu ir kiti.

Įstatymo projekto iniciatoriaus Seimo nario Stasio Šedbaro teigimu, šiuo metu galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę teisme nagrinėti bylą nedalyvaujant teisiamajam arba kaltinamajam. Tačiau ikiteisminį tyrimą tęsti ir užbaigti galimybės nėra numatyta. Todėl, pasak Seimo nario, teikiamos pataisos galėtų paspartinti ir Sausio 13-osios, Medininkų bylų ir kitų tyrimą. „Paspartins tais atvejais, kai yra aiškūs asmenys, kai dėl tų asmenų kreipiamasi išduoti ir tie asmenys yra neišduodami. Na, dažniausiai valstybė savo piliečių neišduoda. Šios valstybės pagal tarptautines sutartis yra įsipareigojusios perimti baudžiamąjį persekiojimą, bet, deja, to persekiojimo neperima“, – akcentavo Seimo narys S. Šedbaras.

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius