2010 m. gruodžio 16 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

RYTINIS POSĖDIS

PRIIMTAS ĮSTATYMAS

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento dekretą Nr. 1K-197, ratifikavo su pareiškimu Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, priimtą 2008 m. gegužės 30 d. Dubline. Už Įstatymą dėl Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų ratifikavimo (projektas Nr. XIP-1357(2) balsavo 101 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Ratifikuota konvencija yra uždraudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, kūrimas, gamyba, įsigijimas, kaupimas, laikymas, perdavimas ir nustatomi konkretūs įsipareigojimai, siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Konvencija šalis įsipareigoja niekada ir jokiomis aplinkybėmis nenaudoti, taip pat nekurti, negaminti, kitaip neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ar niekam tiesiogiai ar netiesiogiai neperduoti kasetinių šaudmenų, taip pat niekam nepadėti, nieko neskatinti ir neraginti užsiimti šia Konvencijos šalims draudžiama veikla. Taip pat yra įpareigojama sunaikinti ar užtikrinti, kad visi jos jurisdikcijai priklausantys ir jos kontroliuojami kasetiniai šaudmenys būtų sunaikinti, ne vėliau kaip per aštuonerius metus nuo Konvencijos įsigaliojimo tai šaliai dienos su galimybe pratęsti šį terminą; leidžiama išsaugoti ir įsigyti ribotą jų kiekį tik aptikimo, pašalinimo ar sunaikinimo metodų tobulinimo bei mokymo tikslais. Be to, pagal konvenciją, šalis įsipareigoja pagal galimybes teikti techninę, materialinę ir finansinę paramą valstybėms kasetinių šaudmenų paveiktoms.

Kaip žymima teisės akto aiškinamajame rašte, konvencija priimta kaip atsakas į dvi esmines humanitarines problemas, kurios jau ilgą laiką yra siejamos su kasetinių šaudmenų naudojimu. „Kasetinių šaudmenų veikimo principas pasižymi tuo, kad jie didelėje teritorijoje (iki 1 kv. km) išmėto arba paskleidžia daug sprogstamųjų antrinių šaudmenų, todėl šiuo požiūriu veikia nesirinktinai tarp civilių ir karinių taikinių; be to, dalis tokių sprogstamųjų antrinių šaudmenų iš karto nesprogsta, kaip turėtų, ir užteršia teritoriją tapdami kasetinių šaudmenų liekanomis, darančiomis didelę ir ilgalaikę humanitarinę žalą civiliams ginkluoto konflikto metu ir jam pasibaigus. Taip yra pažeidžiamas vienas pagrindinių tarptautinės humanitarinės teisės principų“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)