2010 m. gruodžio 16 d. pranešimas VIR

(iš Seimo plenarinių posėdžių)

 

Seimas pritarė po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ projektui XIP-2309 (3). Balsavo: už – 58, prieš – 4, susilaikė 12. Seimo nutarimo projekto tikslas – nustatyti ir patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribas. Patvirtinus šį planą, Vyriausybė turės patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir tik tada nustos galioti Vyriausybės 1994 metais patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas.

 

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, atkreipdamas Seimo narių dėmesį į šio dokumento svarbą, ragino neskubėti tvirtinti, nes, pasak jo, „kiekviena linija yra ypač svarbi šioje teritorijoje“. Pasak J.Šimėno, nuo to, kokį jį Seimas priims, priklausys, kokius kitus dokumentus priims Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Neringos savivaldybė bei Klaipėdos savivaldybė. „Šitas planas iš tikro nebus arčiau žmonių, kaip yra teigiama, nes nei vietos gyventojams, nei poilsiautojams bus nesuvokiami tie palikti draudimai, mano nuomone, nesąmoningi. Antras dalykas, ar tai bus aplinkosauginis planas? Jis nebus aplinkosauginis planas, nes aplinkos apsaugos institucijos negalės įgyvendinti to, ką mes įteisinsim“, – pabrėžė J.Šimėnas.

 

Aiškindamas Seimo nariams teritorijos tam tikras kraštovaizdžio draustinio ir  urbanistinio draustinio ribas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, jog teritorija nuo Pirmosios perkėlos iki pat dabartinio Jūrų muziejaus šiuo metu pagal generalinį planą yra urbanistinis draustinis. Urbanistinio draustinio paskirtis – išsaugoti ten esančius senuosius pastatus – seną etnokultūros paveldą. Pasak J.Šimėno, keičiant jo statusą į kraštovaizdžio draustinį, atsiranda galimybių šiame urbanistiniame draustinyje statyti rekreacijai tinkamus pastatus, tai yra viešbučius, ligonines ir kitą. „Manau, kad tai yra šiurkštus šios teritorijos pakeitimas ir atveria galimybę ją urbanizuoti nuo Pirmosios perkėlos iki Smiltynės“, – tvirtino Seimo narys. Be to, pasak J.Šimėno, Naglių gamtinį rezervatą, tai yra Naglių kopas, Pilkąsias kopas, kurių vertė yra labai svarbi, taip pat reikėtų apsaugoti nuo žmogaus įtakos. Tačiau, pagal pateiktą projektą Naglių gamtinis draustinis suplanuotas nuo jūros iki marių.  Dėl šio sprendimo 12 Seimo narių pateikė atskirąją nuomonę siūlydami koreguoti Naglių nacionalinio parko ribas: Naglių gamtinio rezervato ribą vesti kelio Smiltynė – Nida rytine riba, o likusiai teritorijai nuo kelio iki jūros suteikti kraštovaizdžio draustinio statusą, taip išsaugant pustomas kopas nuo antropogeninės įtakos bei išvengiant projektavimo  skersinėmis ribomis nuo Kuršių Marių iki Baltijos jūros.

 

Seimo narys J.Šimėnas stebėjosi, kodėl „ypatingai“ skubama priimti šį planą: „Prieš tai trejus metus savivaldybė teismuose skundė šito plano sprendinius ir aiškino, kad jis yra labai blogas, dabar ji daro didžiulį spaudimą, kad jis būtų  priimtas. Dar keisčiau, kad Vyriausybė irgi daro didžiulį spaudimą, Vyriausybės kancleris ne vieną kartą skambino į Seimą ir į mūsų komitetą  ir reikalavo kuo skubiau jį priimti. Kam ta skuba, dėl kurio įstatymo jūs dar matėte tokį skubėjimą? Be abejo, kyla daug klausimų, ar tai nesusiję su tomis neteisėtomis statybomis, kurias mes šiuo planu sudarysime galimybes įteisinti, nes beveik visose vietose, kur yra teisminės bylos, mes pakeičiame teritorijos reglamentavimą į tokį, koks yra šiuo metu ginčijamas“, – tvirtino J.Šimėnas.

 

Aplinkos apsaugos komiteto narys A.Burba, ragindamas pritarti teikiamam planui, tvirtino, kad „plane galime numatyti ir pėsčiųjų taką, galime numatyti rezervato lankymo taisykles. Kalbėti, kad niekas negalės įeiti į rezervatą, yra netiesa“.

*******

Grupė Seimo narių parengė ir užregistravo Seimo protokolinį nutarimą, kuriuo siūlo:

„Įvertindami Seime svarstomo Seimo nutarimo projekto Nr.XIP-2309(2) „Dėl Kuršių Nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pateiktas pastabas, prašome Kuršių Nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano rengėjus taisyti šį projektą taip:

1. Teritorijoje Smiltynėje tarp Pirmosios perkėlos ir Kopgalio patvirtinti urbanistinį draustinį vietoje dabar numatytos rekreacinės zonos taip apsaugant šią  teritoriją nuo galimybės vykdyti statybas.

2.      Naglių gamtinio rezervato ribą vesti kelio Smiltynė – Nida rytine riba, o likusiai teritorijai nuo kelio iki jūros suteikti kraštovaizdžio draustinio statusą, taip išsaugant pustomas kopas nuo antropogeninės įtakos bei išvengiant projektavimo  skersinėmis ribomis nuo Kuršių Marių iki Baltijos jūros kaip pastebėjo UNESCO ekspertai 2009 m. liepos 26-29 d. savo ataskaitos dalyje „i) Pakeistas Nacionalinio parko planas“.

3. Naujai įvertinti urbanizuotas teritorijas ir išimti iš urbanistinių draustinių nevertingas sovietmečiu sunaikintas teritorijas Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje bei Smiltynėje, taip panaikinant konfliktines situacijas, kai bus sudėtingas tokių teritorijų sutvarkymas.“

 

Šį projektą teikia  Seimo nariai: Jonas Šimėnas, Aurelija Stancikienė, Jonas Ramonas, Justinas Urbanavičius, Pranas Žeimys, Leonard Talmont, Valentinas Mazuronis, Remigijus Ačas, Algimantas Dumbrava, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Kęstutis Masiulis.

 

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius