

2010 m. gruodžio 21 d. pranešimas VIR
(iš Seimo plenarinių posėdžių)
Seimas po svarstymo pritarė Vartojimo kredito įstatymo projektui Nr.XIP-1315
(2) ES (už balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 11) ir Civilinio kodekso 6.886 straipsnio
pakeitimo ir 6.887, 6.888, 6.889, 6.890, 6.891 straipsnių pripažinimo
netekusiais galios įstatymo
projektui Nr.XIP-1316
(2) ES. Už šį įstatymo projektą balsavo 68 Seimo nariai, susilaikė 4.
Vartojimo kredito įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą
2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių,
kuria numatoma reguliuoti vartojimo kreditus, kai jų dydžiai yra ne didesni
kaip 75 tūkst. eurų, taip pat, jeigu teikiant tokį kreditą nėra įkeičiamas
turtas. Svarstomo įstatymo projekto nuostatos turėtų užtikrinti
aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje,
atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju
metu sparčiai plinta kreditus teikiančių bendrovių (ypač greitų kreditų) veikla
bei plečiamas jų paslaugų spektras. Pastebėta, kad dauguma šių bendrovių,
veikdamos neatsakingai, menkina bankininkystės reputaciją ir bankų sistemos
reikšmę visuomenei.
Įstatymo projektas nustato teisinį reguliavimą visų subjektų, kurie teikia vartojimo kreditus, neskirstant juos į ilgojo laikotarpio kreditus, ar trumpojo laikotarpio kreditus. Tačiau, šiuo įstatymo projektu siekiama spręsti ir greitųjų kreditų davėjų bei jų gavėjų atsakomybės klausimus.
Įstatymo projekte nustatytos vartojimo kreditų teikimo sąlygos ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimai, vartojimo kredito davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų pareigos bei atsakomybė teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų mokumą, vartojimo kredito gavėjų teisė grąžinti vartojimo kreditą prieš terminą ir vartojimo kredito davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejus.
Įstatymo projekte yra numatoma, kad teisę verstis vartojimo kredito teikimo
veikla galės tik juridiniai asmenys, kurie
pateiks informaciją Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau –
Tarnyba) ir bus įrašyti į viešąjį
vartojimo kredito davėjų sąrašą. Prašymas Tarnybai turėtų būti pateiktas raštu.
Akcentuojama, kad teisės verstis vartojimo kredito teikimo veikla neturi
fiziniai asmenys. Asmuo bus įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų
sąrašą, jei atitiks šio įstatymo reikalavimus ir pateiks Tarnybai tai
patvirtinančius dokumentus, išvardintus šiame įstatymo projekte. Daugelyje Europos
Sąjungos valstybių neapsiribojama sąrašo sudarymu, o nustatoma licencijavimo
tvarka. Nustatyti įstatymo projekte tokią tvarką siūlė ir socialdemokratas Algirdas Butkevičius,
tačiau Seimas nepritarė.
Įstatymo projektas taip pat nustato kredito davėjams
pareigą suteikti maksimalią informaciją per protingą terminą, pakankamą susipažinti su
pateikta informacija gavėjui tam, kad kredito gavėjas galėtų atsakingai
priimti sprendimus, palyginti visas galimybes ir pasirinkti jam tinkamą
vartojimo kredito rūšį. Įstatymas
taip pat įtvirtina kredito davėjų pareigą atsakingai vertinti kredito gavėjų
galimybes tokius kreditus gauti.
Įstatymo projekte taip pat įtvirtina labai svarbi
kredito gavėjui teisė grąžinti gautus vartojimo kreditus, atsisakant sutarčių
anksčiau laiko, t.y. kredito gavėjai įgyja teisę per 14 dienų nuo
sutarties sudarymo iš esmės be rimtesnių pasekmių nutraukti vartojimo kredito
sutartį tik grąžindami gautą kreditą ir per tą laikotarpį apskaičiuotas
palūkanas už tą kreditą.
Šiuo įstatymu yra sugriežtinamos vartojimo kreditavimo reklamos sąlygos. Šiuo metu pakanka nurodyti tiktai palūkanų normas, o įstatymo projekte nustatoma, kad turi būti nurodomi ir kiti duomenys apie siūlomas sudaryti vartojimo kredito sutartis, t. y. visi mokėjimai, kurie yra numatyti sudarant vartojimo kredito sutartį. Šis reikalavimas turėtu užtikrinti vartojimo kredito gavėjui gauti tokią informacijos apimtį, kuri suteiktų galimybę gavėjui priimti atsakingą sprendimą.
Taip pat numatoma ginčų nagrinėjimo tvarka. Priežiūros institucija būtų
jau minėta Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji taip pat nagrinės ginčus ir
turės priimti sprendimus, kurie bus privalomi vykdyti, aišku, jeigu jie nebus
skundžiami teismui.
Vartojimo kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį
asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo
kreditus. Vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar
sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo
ar profesinėms reikmėms.
Ryšių su visuomene skyrius