2010 m. kovo 24 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

VAKARINIS POSĖDIS

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seime perskaitė pranešimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.

Pranešėjas, aptardamas ekonominę situaciją ir atsirandančius pasaulio ekonomikos atsigavimo ženklus, teigė, kad pasaulio ekonomikos plėtros perspektyvos vertinamos gerokai optimistiškiau.

„2009 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ūkis sumenko, tačiau III, IV ketvirtyje atsirado gerų ženklų. Pastaruoju metu Lietuvos ekonomikoje pastebimi stabilizavimosi požymiai, pagerėjo pramonės produkcijos, užsienio prekybos rodikliai. Tam tikro ekonomikos atsigavimo tikimasi šių metų pirmąjį pusmetį didėjant išorės paklausai ir pagerėjus šalies eksporto perspektyvoms“, – tvirtino R. Šarkinas.

Tačiau, kaip teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas, padėtis Lietuvos darbo rinkoje blogėjo. „2009 m. nedarbo lygis buvo apie tris kartus didesnis nei prieš metus, užimtų gyventojų skaičius daugiausia, beveik ketvirtadaliu, sumažėjo anksčiau sparčiai kilusioje statybos veikloje. Darbo ir prekių rinkose prasidėjo defliacija, būtina šalies ūkiui persitvarkyti“, – teigė pranešėjas.

R. Šarkinas Seimo posėdyje pabrėžė, kad Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekė palaikydamas fiksuotą lito kursą. „Tačiau fiksuotas lito kursas padeda siekti pagrindinio tikslo netiesiogiai. Jis eksporto ir importo kainas išlaiko stabilesnes ir kartu skatina tarptautinę prekybą, formuoja nedideles infliacijos lūkesčius, palaiko pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Kitas svarbus mažos ir atviros Lietuvos ekonomikos bruožas, leidžiantis sėkmingai taikyti fiksuoto lito kurso strategiją, yra darbo rinkos lankstumas. Prasidėjusi defliacija darbo rinkoje sudaro sąlygas ekonomikai restruktūrizuoti ir darbo užmokesčiui grįžti į darbo našumą atitinkantį lygį tose ūkio veiklose, kuriose atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir našumo buvo didžiausias“, – kalbėjo pranešėjas.

Pasak R. Šarkino, bankų sistemos turtas ir paskolos mažėjo visus praėjusius metus, tačiau juose laikomų indėlių apimtys augo tris pastaruosius ketvirčius iš eilės. Bankuose laikomi indėliai sausio 1 d. sudarė 41 mlrd. Lt ir per metus išaugo 2,8 mlrd. Lt. Anot jo, 2009 m. gana sparčiai augę indėliai visiškai kompensavo staigų indėlių atsitraukimą iš bankų 2008 m. IV ketvirtį.

„2009 m. išaugus skolininkų kreditų rizikai bei dėl to sugriežtėjus paskolų suteikimo sąlygoms, sumažėjo tiek paskolų pasiūla, tiek ir paklausa. Vadovaujantis paskolų ir rizikos duomenų bazės duomenimis, 2009 m. bankai suteikė 6,8 mlrd. naujų paskolų. Labiausiai – 6,4 mlrd. – per 2009 m. sumažėjo privačioms įmonėms suteiktos paskolos, kurioms teko didžioji bankų sudarytų specialiųjų atidėjinių dalis. Kitiems paskolų portfelio segmentams mažėjant ne taip smarkiai, privačioms įmonėms suteiktų paskolų dalis paskolų portfelyje per metus sumažėjo beveik 2 proc. ir sudarė 50 proc. Tuo tarpu paskolos fiziniams asmenims per metus sumažėjo 1,7 mlrd. ir jų dalis paskolų portfelyje išaugo beveik 4 proc.“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot R. Šarkino, atsižvelgiant į tai, kad skolininkų kreditų rizika ne mažėja, o bankai ketina konservatyviai vertinti paskolas ir toliau, artimiausiu metu paskolų portfelio mažėjimo tendencija gali išlikti, tačiau mažėjimo tempas turėtų sulėtėti. Bankai, atsižvelgdami į per metus reikšmingai sumažėjusią nekilnojamojo turto vertę, taip pat į pablogėjusią skolininkų finansinę būklę, didino specialiuosius atidėjinius. Tačiau pasak R. Šarkino, su visais bankais yra susitarta, kad nė vienas bankas neiškelia iš paskutiniojo būsto – ieško būdų, pratęsia metams, dvejiems metams paskolos grąžinimą ir ieško visai kitokių būdų, kaip susitarti su klientu, kad ta paskola grįžtų.

Apibendrindamas savo kalbą Seime, R. Šarkinas teigė, kad Lietuvos bankas daug dėmesio skyrė prevencinėms priemonėms bankų rizikai valdyti ir kapitalo bazei stiprinti.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)