2010 m. kovo 24 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

VAKARINIS POSĖDIS

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pateikė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1814, kuriuo siūloma atsižvelgiant į vykdomą apskričių reformą panaikinti apskrities viršininko įgaliojimus ir juos paskirti atitinkamai kitiems švietimo valdymo subjektams, integruoti specialiojo ugdymo įstatymo nuostatas į Švietimo įstatymą ir pakoreguoti atskiras finansavimo modelio nuostatas.

Naujos redakcijos Švietimo įstatymo projekte numatoma, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą padaryti privalomą. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikalingumą nulemia tai, kad patikrinimo rezultatai gali padėti vertinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, teikti informaciją: mokiniams apie jų mokymosi rezultatus, reikalingą renkantis tolesnį dalyko mokymosi kursą ir mokyklą; mokykloms, reikalingą priimant mokinius į tolesnio mokymosi programas ir užtikrinant lygias mokinių galimybes; mokykloms ir savivaldybėms, kuri padėtų įsivertinti mokymo rezultatus; švietimo stebėsenai ir informuoti visuomenę apie pagrindinio ugdymo rezultatus.

Teikiamu įstatymo projektu taip pat siūloma sistemingiau ir aiškiau reglamentuoti mokyklų skirstymą į grupes. Šiuo metu Švietimo įstatyme yra trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Įstatymo projekte siūloma įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, gimnazijos tipas ir šiandien skiriamas nuo vidurinės mokyklos tipo, o progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. Progimnazijos ir gimnazijos tipų įvedimas leistų laipsniškai išspręsti 9–10 klasių „persiklojimą“ miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vidurinės mokyklos tipo būtų atsisakoma ir nuo tada bendrojo lavinimo mokyklų tipai būtų šie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.

Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, įstatymo projekte numatoma, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą. Taip pat teikiamu projektu numatoma teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje, sudaryti galimybes lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeivijai mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose.

Be to, įstatymo projekte nustatoma, kad toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, besimokantys pagal priešmokyklinio ar bendrojo lavinimo programas, privalo būti vežiojami. Šie mokiniai būtų vežiojami ne tik į mokyklas, esančias kaime, bet ir į esančias mieste ar savivaldybės centre.

Seimui nutarus pritarti projektui po pateikimo, pradėta jo svarstymo procedūra. Balsavo: už – 63, prieš – 4, susilaikė 38. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – gegužės 20 d.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6132)