2010 m. balandžio 15 d. pranešimas VIR

(iš plenarinių posėdžių)

 

RYTINIS POSĖDIS

 

Pristatydamas metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pirmiausia apžvelgė globalinės krizės poveikį Lietuvos ūkiui. Pabrėžė, kad 2009 metai buvo vieni iš sunkiausių metų per visą Nepriklausomybės 20-metį. Pasak Vyriausybės vadovo, mūsų šaliai krizė galėjo būti ne tokia skaudi, jei ankstesnės Lietuvos vyriausybės būtų įsiklausiusios į tarptautinių ekspertų perspėjimus, kad Lietuvos ekonomikai gresia perkaitimas – kad šalies ūkio ir gerovės augimas neatitinka darbo našumo augimo, kad šalis ir jos gyventojai per daug priklausomi nuo pigių kreditų – tai yra, kad tiek verslas, tiek piliečiai, tiek valstybė gyvena ne pagal išgales. „Penkioliktoji Vyriausybė gali drąsiai pasakyti, kad sunkiausia šalies istorijoje krizė buvo suvaldyta – ant katastrofos slenksčio atsidūrę valstybės finansai buvo stabilizuoti ir į ateitį dabar galime žvelgti optimistiškiau“, – teigė Ministras Pirmininkas. 

 

Vyriausybės vadovo teigimu, 2009 metais didžiausia problema buvo dėl staigaus ekonomikos susitraukimo žaibiškai išaugęs fiskalinis deficitas. Siekiant suvaldyti krizę Vyriausybei teko imtis radikalių, nepopuliarių ir visiems labai skausmingų priemonių viešiesiems finansams stabilizuoti. „Kitaip sakant, tai, ką opozicija veidmainiškai vadina „naktiniu mokesčių perversmu“, iš tikrųjų išgelbėjo Lietuvą nuo 17.5 proc. deficito, tuo pačiu ir nuo tikro šalies bankroto“, – tvirtino A.Kubilius. Dėl įvykdytos mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų.

 

Vyriausybė laikėsi nuostatos, kad didesnę sunkmečio naštą turi prisiimti gaunantys didesnes pajamas, todėl politikų, Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinės išlaidos buvo sumažintos 57 proc., atlyginimai Seimo ir Vyriausybės nariams sumažinti 38 proc.

 

Šios Vyriausybės tikslas – nuosekliai mažinti deficitą ir skolintis tik tiek, kiek būtina deficito finansavimui ir tai neprieštarauja pagrindiniam tikslui išvesti valstybę iš chroniško gyvenimo skolon. „Permainų Vyriausybės deklaruotas tikslas – įsivesti eurą 2014 m. – nepalieka vietos skoloms, nes pagal Mastrichto kriterijus Lietuva turės per ketverius metus dabartinį 8.5 proc. biudžeto deficitą sumažinti iki ne daugiau 3 proc.“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

 

Ši Vyriausybė ypatingą dėmesį skyrė verslo skatinimui, siekdama atsverti neigiamą globalios krizės poveikį mūsų verslui. Todėl 2009 metais buvo Vyriausybė stengėsi išplėsti verslo finansavimo galimybes, sparčiau panaudoti ES struktūrinę paramą, skatino eksportą ir investicijas gerino verslo aplinką ir kt. Tam tikslui 2009 metų pradžioje buvo nutarta įsteigti specialius JEREMIE ir INVEGA fondus paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. Siekiant paspartinti verslui skirtų ES paramos lėšų panaudojimą, 2009 m. buvo sumažinti nuosavoms lėšoms taikomi reikalavimai ir supaprastintos projektų vertinimo procedūros. Pasak Vyriausybės vadovo, per 2009 metus kaimą pasiekė virš 1,6 mlrd. litų paramos Kaimo plėtros programai. Be to, Vyriausybė nuosekliai mažino administracinę naštą verslui ir darė paprastesnėmis sąlygas pradėti verslą.

 

Vyriausybei taip pat pavyko pasiekti tikrai gerų rezultatų įsisavinant Europos Sąjungos paramą – 2007–2008 metais buvo pasirašyta sutarčių už 1 mlrd. 200 mln. Lt Europos Sąjungos pinigams įsisavinti, o vien per 2009 metus pasirašyta sutarčių papildomai už 10 mlrd. Lt. Per 2007–2008 metus pinigų, jau atėjusių į Lietuvą ir paskirstytų Lietuvoje, buvo tik 629 mln. Lt, o per 2009 metus papildomai pasiekta, kad būtų įsisavinta 3 mlrd. 500 mln. Lt.

 

Pasak Ministro Pirmininko, 2009 metų trečiame ketvirtyje pasirodė ir pirmieji ekonomikos atsigavimo požymiai: BVP šiek tiek kilo du paskutinius metų ketvirčius iš eilės: 1 proc. III ketvirtį ir 0,5 proc. IV ketvirtį. Lietuvoje recesijos pabaiga buvo fiksuojama jau 2009 metų trečiąjį ketvirtį.

 

Lietuvoje recesija tetruko tik 4 ketvirčius, o Estijoje – 7 ketvirčius, Latvijoje – 8 ketvirčius besitęsianti recesija.

 

Vyriausybė parengė naują daugiabučių namų renovavimo finansavimo modelį, pritraukiantį Europos Sąjungos, Europos Investicijų banko (EIB), o taip pat valstybės ir pačių gyventojų lėšas.

 

Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad apie sunkiausius 2009-uosius metus bus rašomi vadovėliai ir disertacijos – „kaip atlaikyti 15 procentų recesiją, sumažinti deficitą 9 procentais nuo BVP (t.y. beveik 9 mlrd. Litų) ir „nesubyrėti“ – išsaugoti visuomenės, politinį ir socialinį stabilumą, stabilią valiutą stabiliai laiku mokamą pensiją ir atlyginimus“, – teigė A.Kubilius.

 

Per 2009 metus Vyriausybė siekė ne tik suvaldyti krizę, stabilizuoti viešuosius finansus ir padėti verslui, bet ir ėmėsi ryžtingų permainų tose srityse, kurių stagnacija žlugdė Lietuvą – energetika, aukštojo mokslo reforma, sveikatos apsauga, socialinė politika, valstybės valdymas bei kova su korupcija.

 

Ministras Pirmininkas apgailestavo, kad Lietuvos energetika, būdama viena esminių šalies ūkio šakų, per atkurtosios nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį, iš esmės liko tokia, kokia buvo sovietiniais laikais – Rusijos energetinės sistemos dalis. Viena svarbiausių priežasčių A.Kubilius nurodė tai, kad energetikoje vyrauja stiprios rinką monopolizavusios bendrovės, kurios dažnai diktuodavo sąlygas ne tik vartotojams, bet ir valstybei, įskaitant politines partijas ir vyriausybes.

 

Pasak Vyriausybės vadovo, praėjusių metų pabaigoje įkūrus Energetikos ministeriją, padėtis ėmė keistis iš esmės. Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad nauja AE padės įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus ir sumažins priklausomybę nuo elektros ir dujų importo elektros gamybai. Taip pat bus užtikrintas elektros gamybos būdų diversifikavimas, elektrinė padės patenkinti išaugusį elektros energijos poreikį, prognozuojamą visame Baltijos jūros regione. Planuojama, kad bendros investicijos gali siekti 3–5 mlrd. eurų, kai visos dabartinės tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudaro apie 9 mlrd. eurų. „Tai būtų didžiulis stimulas visai šalies ekonomikai“, – sakė A.Kubilius.

Ministras Pirmininkas džiaugėsi, kad 2009 metų pradžioje Vyriausybei pavyko sutarti su Švedija ir Latvija, kad elektros jungtis į Švediją („NordBalt“) bus tiesiama iš Klaipėdos. Pasiekta, kad ES šiam projektui skirtų negrąžinamą finansinę paramą (175 mln. EUR).

 

Ministras Pirmininkas taip pat pasidžiaugė 2009 metais sėkmingai startavusia aukštojo mokslo reforma. „Aukštojo mokslo reforma verčia universitetus pradėti realiai konkuruoti tarpusavyje, nes valstybinį studijų finansavimą nuo 2009 m. skirsto ne valstybė, o studentų pasirinkimas. „Laikai, kai universiteto sėkmė priklausė nuo rektoriaus sugebėjimo „išsimušti“ valstybės finansavimą politinio lobizmo priemonėmis, baigėsi. Dabar finansavimas priklauso nuo aukštųjų mokyklų pastangų tobulinti studijų kokybę bei modernizuoti valdymą“, – teigė A.Kubilius.

 

Pasak Ministro Pirmininko, siekiant įgyvendinti strateginį tikslą – sukurti patikimą ir efektyviai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, 2009 metais parengti Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenys, kuriais siekiama optimizuoti ligoninių sistemą ir pašalinti perteklinius sistemos elementus – kitaip sakant priartinti ligoninių, lovų ir personalo skaičių prie europinių vidurkių, kartu keliant ir paslaugų kokybę.

 

Vyriausybė vadovas pripažino, kad socialinė apsauga lig šiol yra viena brangiausiai mokesčių mokėtojams kainuojančių sričių. Priimant sprendimus Vyriausybė siekė, kad visi išmokų gavėjai solidariai pasidalintų naštą ir būtų apsaugotos pažeidžiamiausios gyventojų grupės, pirmiausia mažiausias pensijas gaunantys pensininkai ir tie, kurie dėl objektyvių priežasčių savo pastangomis negali gauti pragyvenimui reikalingų lėšų.

 

Kova su nedarbu tapo Vyriausybės svarbiausiu socialinės politikos prioritetu. 2009 metais priimtos Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos suteikė didesnes galimybes įsidarbinti darbo neturintiems asmenims, taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones – perkvalifikavimą, subsidijuojamą įdarbinimą, paramą darbo vietų steigimui, bedarbių teritorinio judrumo rėmimą, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, darbo rotaciją, viešuosius darbus, savarankiško užimtumo skatinimą. 2009 metais įdarbinta beveik 122 tūkst. asmenų, iš kurių beveik ¾ - pagal neterminuotas darbo sutartis: aktyvios darbo rinkos priemonėmis pasinaudojo 42,5 tūkst. asmenų, veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo apie 18 tūkst. asmenų.

 

Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus vertinimu, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos piliečių pasitikėjimas valstybe ir valdžia yra menkas, tai prasta valstybės teikiamų paslaugų kokybė, kuri priklauso nuo griozdiško, brangiai kainuojančio, ne visada veiksmingo ir per daug nutolusio nuo paprasto žmogaus biurokratinio aparato. Todėl Permainų Vyriausybė pradėjo visaapamimančią ir gilią valstybės valdymo reformą. Pradėta apskričių reformą siekiama, kad paslaugų teikimas gyventojams būtų efektyvesnis, kad sumažėtų administracinė našta gyventojams ir būtų kuo efektyviau naudojamos valstybės biudžeto lėšos.

 

Atlikus Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybei atskaitingų įstaigų atliekamų funkcijų, tolesnės veiklos tęstinumo ir vietos valstybės valdymo sistemoje auditą likviduojamos arba reorganizuojamos nereikalingos arba neveiksmingos valstybinės įstaigos. Pasak A.Kubiliaus, Valstybės tarnybos išlaikymo išlaidos sumažintos iki 2006 metų lygmens.

 

Premjeras „pilotiniu valdymo reformos projektu“ įvardino Vyriausybės kanceliarijos pertvarkymą, kai premjero tarnyba įgavo aiškią struktūrą, sumažėjo, bet pasidarė strategiškai veiksmingesnė ir pigesnė mokesčių mokėtojams.

 

Permainų Vyriausybės kovos su korupcija simboliu tapo LEO išardymas: „Valstybė aiškiai parodė politinę valią, kad nuo šiol nebus taikstomasi su stambaus verslo bandymais nesąžiningai pelnytis iš privatizavimo ar naudoti savo įtaką Vyriausybei kaip svertą pakelti privačiai valdomų akcijų vertę“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

 

Be to, pasak premjero, kovos su korupcija sėkmė didele dalimi taip pat priklauso nuo teisėsaugos būklės, todėl pritaria ir remia pastangas apvalyti ir atnaujinti teisėsaugos institucijas bei stiprinti jų vadovavimą: „Ilgai lauktos permainos Valstybės saugumo departamento vadovybėje, generalinės prokuratūros vadovybėje, dar tebelaukiamos Permainos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje gali tik pagerinti teisėsaugos motyvaciją kovoti su korupcija“, – teigė Premjeras.

 

Vyriausybė daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų skaidrumui: „Esminę pažangą kovoje su korupcija galime pasiekti sukurdami tikrą „saulėtekį“ verslo sąlygoms, mažindami biurokratinius suvaržymus, kontroliuojančių institucijų, leidimų ir licenzijų brūzgynus“, – teigė Ministras Pirmininkas.

 

Vyriausybės vadovas pasidžiaugė Vyriausybės pasiekimu teigdamas, kad karas keliuose iš esmės baigėsi: „Lietuvos keliuose 2009 metais žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Svarbu pažymėti ir tai, kad beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai“, –pažymėjo A.Kubilius.

 

Kalbėdamas apie 2010 metų prioritetus, Vyriausybės vadovas pastebėjo, kad 2010 metai nebus lengvesni. „Jeigu 2009 metais svarbiausias prioritetas buvo finansų sistemos stabilumas, todėl nuolat vartojome tik žodžius: „biudžetas“ ir „deficitas“, ir šiek tiek „parama verslui“. Šiais metais pagrindiniai žodžiai yra ir bus: „bedarbystės mažinimas“ ir „darbo vietų išsaugojimas“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

 

Nuosekliai įgyvendindama savo programą, Vyriausybė išsikėlė šiuos pagrindinius 2010 metų veiklos prioritetus:

-darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas;

-valstybės valdymo modernizavimas ir kova su korupcija;

-struktūrinė socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo ir energetikos sričių pertvarka;

-šalies visuomenės telkimas kurti pažangos viziją „Lietuva-2030“.

Pristatęs metinę ataskaitą, Ministras Pirmininkas, atsakė į Seimo narių klausimus.

Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarstys Seimo komitetai ir bus rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją, bet gali ir nepriimti.

 

Penkioliktoji po Nepriklausomybės atkūrimo centro-dešinės partijų „Permainų koalicijos“ suformuota A.Kubiliaus Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti 2008 m. gruodžio 9 d. Seimui patvirtinus Vyriausybės programą ir Seime prisiekus naujojo Ministrų kabineto nariams.

 

 

Vida Nacickaitė

Ryšių su visuomene skyrius (2396203)