2010 m. gegužės 11 d. pranešimas VIR

(iš Seimo posėdžių)

RYTINIS POSĖDIS

 

Seimas priėmė Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIP-394(4)) (už - 89, prieš - 8, susilaikė 22), atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento pastabas.

Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, šiuo įstatymu norima sudaryti didesnes galimybes parduoti šilumą tiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurie naudoja atsinaujinančius šaltinius, biokurą, siūlydami jiems palankesnę kainodarą ir skatindami, kad rastųsi kuo daugiau tokių naujų katilinių.

 

Seimo narė Birutė Vėsaitė, pritardama pataisai apgailestavo, kad Lietuva pagal biokuro išteklius būdama antroji šalis Europos Sąjungoje, taip ilgai šie atsinaujinantys šaltiniai nėra panaudojami. „Manau, kad ši pataisa iš tikrųjų skatintų perėjimą prie biokuro, ypač mažesnėse katilinėse, dėl to, kad, tarkime, įtampa energetinių išteklių srityje nuolatos auga“, – sakė Seimo narė B.Vėsaitė.

Seimo narys Kęstutis Daukšys, nepritardamas Šilumos ūkio įstatymo pataisai, sakė netikįs, kad „dėl šio įstatymo kaip nors pagerės Lietuvos šilumos vartotojų gyvenimas, nes pagal šią įstatymo pataisą tą iš biokuro pagamintą energiją supirks už tą pačią kainą, kuri būtų jei būtų pagaminta iš dujų“. Be to, pasak Seimo nario, kai atsiras dvi konkuruojančios katilinės nedideliame šilumos tiekimo rajone, tai padidės kiekvienos iš jų eksploatavimo išlaidos ir šiluma dar pabrangs. „Jeigu iš tikrųjų J. Razma norėtų pagreitinti šilumos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, turėtų skirti pinigų toms dabar egzistuojančioms katilinėms modernizuoti į naudojančias atsinaujinančius šaltinius. Tai būtų vienintelė teisinga išeitis. Visais kitais atvejais, rūpinantis tam tikros grupės žmonių, kurie dabar labai madingu laiko biokurą, ir aš maždaug, šiame Seime yra daug jų šalininkų, interesais, yra padaroma taip, kad tos tradicinės katilinės, kurios yra savivaldybių turtas, būtų paverstos nieko vertom, už 1 LT, o visa kita pirktų iš naujųjų energetikos magnatų“, – teigė Seimo narys K.Daukšys.

 

Konservatorius Jonas Šimėnas, primindamas, kad Šilumos ūkio įstatymo pataisa yra parengta jo, tvirtino, kad  konkurencija niekada nesukelia kainų padidėjimo. „Konkurencija gali sukelti tik kainų sumažėjimą, todėl nereikia kalbėti netiesos ir sakyti, ir ginti tiktai dujų interesą“, – pabrėžė J.Šimėnas.

Seimo nario J.Šimėno teigimu, šiuo metu Lietuva už šilumos iš dujų gamybą kiekvienais metais sumoka daugiau negu 1 mlrd. Lt, nors turime, kaip sakė kolegė B. Vėsaitė, didžiulį potencialą biomasės, kurios nepanaudojame. „Tas milijardas liktų Lietuvoje. Lietuvos žmonės – ir gamintojai, ir turėtojai šiuo atveju, sakykime, galėtų tai panaudoti, o konkurencinga šiluma šiuo metu yra būtent šiluma iš biokuro, nes iš biokuro gaminama šiluma Lietuvoje šiuo metu yra du kartus pigesnė negu iš gamtinių dujų, todėl žinokime tiesą ir neklaidinkime vieni kitų. Aš siūlau pritarti tai pataisai ir vieną sykį „atsirišti“ nuo tos dujų adatos, nuo priklausomybės nuo dujų, nes šiuo metu 80 % šilumos gaminama tik iš gamtinių dujų, o čia siūloma naudoti vietinį resursą“, – tvirtino J.Šimėnas.

Seimo narys Saulius Stoma, ragindamas balsuoti už pataisą, sakė:  „Didžiulė priklausomybė nuo dujų, nesvarbu ar jos iš Rusijos, ar iš dar kur nors, bet ta vienpusė priklausomybė iš tikrųjų yra pavojinga Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kenkia mūsų nacionaliniam interesams“.

 

Seimo narys Petras Auštrevičius, pabrėždamas, kad šilumos ūkio aktualijos yra tie klausimai, kurie reikalauja pastovaus dėmesio, siūlė pagalvoti, „kaip liberalizuoti, kad nebūtų, tarkim, viena šiluminė elektrinė kūrenanti biokuru, o tiekėjai yra tiktai to gamintojo dukterinės įmonės, kaip dažnai būna“. Seimo narys taip pat siūlė peržiūrėti reglamentuojančius teisės aktus, kad biokuro gamintojai turėtų vienodas teises.

 

Seimas taip pat priėmė šiuos įstatymus:

-Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (už - 71, prieš - 19, susilaikė 21).

-Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214²⁶, 247¹⁰ ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą ( projektas Nr. XIP-1626(2))  (už - 80, prieš - 4, susilaikė 25).

-Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 8, 12, 13, 22, 27 straipsnių pakeitimo ir 12¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (projektas Nr. XIP-1302(2)ES) ( už - 110, prieš - 1, susilaikė 3) su  V. Simuliko ir l. Kernagio tokia pataisa: „Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus pagal specialias programas ekonominės veiklos sritims rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos ir mokymo įstaigos, turinčios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotas licencijas mokymui pagal tokias programas. Statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos.“

Pagrindiniai šio įstatymo tikslai – suderinti įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos paslaugų direktyvos nuostatomis bei užtikrinti geresnę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, mažinant nelaimingų atsitikimų darbe.

 

Pritarta po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti sudarymo“ projektui Nr. XIP-1984(2).

 

Vida Nacickaitė

Ryšių su visuomene skyrius (2396203)