2010 m. gegužės 18 d. pranešimas VIR

(iš Seimo rytinio posėdžio)

Seimo tyrimo komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis pateikė išvadas dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. Seimo tyrimo komisija nustatė, kad Seimo narys  A. Sacharuk 2010 m. sausio 14 d. ir 19 d. vykusių plenarinių posėdžių metu sąmoningai vienuolika kartų balsavo už išvykusį Seimo narį Liną Karalių, naudodamasis jo pažymėjimu.

Komisija nusprendė, kad surinkti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Sacharuko veiksmuose yra galimai nusikalstamų veikų subjektyvių požymių, nes Seimo narys A. Sacharukas žinojo Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdė, sąmoningai balsavo su Seimo nario L. Karaliaus pažymėjimu ir sąmoningai numatė padarinius, kurių jis ir siekė, būtent užregistruoti Seimo posėdyje Seimo narį L. Karalių. Tačiau jų susitarimo fakto komisijai nustatyti nepavyko.

Komisija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Sacharukui dalis pateiktų kaltinimų yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

Nutarta pritarti Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoms“ projektui Nr.XIP-2074 po pateikimo. Balsavo: už - 81, prieš - 12, susilaikė 23.  

Seimo specialiosios tyrimo komisijos pirmininkas K. Masiulis taip pat pateikė Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoms” projektui Nr.XIP-2075 . Nutarta pritarti projektui po pateikimo: už - 73, prieš - 9, susilaikė 18.

Pasibaigus Seimo rytinio posėdžio laikui, pritarta posėdžio pirmininko pasiūlymui pratęsti diskusiją vakariniame posėdyje.

*******

Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė. Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.

Vida Nacickaitė,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 2396203)