

2010 m. birželio 1
d. pranešimas VIR
(iš nenumatyto Seimo
posėdžio)
Seimas apsvarstė dalį Seimo narių bei komitetų pateiktų pataisų dėl
Pilietybės įstatymo projekto
Nr.XIP-353(2) ((teikėjas
– Respublikos Prezidentas).
Nutarta daryti
pertrauką, nes baigėsi šiam klausimui darbotvarkėje numatytas laikas.
Pilietybės įstatymo projekto tikslas – užtikrinti
nuoseklesnį, aiškesnį, juridinės technikos reikalavimus labiau atitinkantį
pilietybės santykių teisinį reguliavimą, tiksliau apibrėžti atvejus, kai
Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis.
Įstatymo projekte patikslinamos teisinės sąvokos, susijusios su pilietybės santykių
reguliavimu, įtvirtinami pagrindiniai pilietybės principai, apibrėžiami
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai, sąlygos bei
tvarka, taip pat nurodomi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti
kartu ir kitos valstybės pilietis.
Svarstymo
metu pritarta pagrindinio komiteto nuomonei dėl 1 straipsnio G. Navaičio
pataisos.
Taip
pat pritarta P. Saudargo ir G.
Songailos pataisai dėl 7 straipsnio 6 punkto; Užsienio reikalų komiteto – dėl 7
straipsnio 6 punkto; iš dalies pritarta Ž. Šilgalio ir kitų Seimo
narių dėl 20 straipsnio (pritarta
pagrindinio komiteto redakcijai).
Seimas
nepritarė šioms pataisoms: Užsienio reikalų komiteto pataisai dėl 2
straipsnio 6 dalies; M. Varaškos – dėl 2 straipsnio 7 dalies; G. Navaičio
– dėl 3 straipsnio 4 dalies pataisos; M. Varaškos – dėl 7 straipsnio;
Žmogaus teisių komiteto – dėl 7 straipsnio; E. Klumbio – dėl 7
straipsnio; S. Šedbaro – dėl 7 straipsnio pataisos; Č. V. Stankevičiaus – dėl
7 straipsnio; G. Navaičio – dėl 7 straipsnio; Užsienio reikalų
komiteto – dėl 9 straipsnio pataisos; G. Navaičio – dėl 10
straipsnio; Užsienio reikalų komiteto – dėl 12 straipsnio; E. Klumbio –
dėl 14 straipsnio; Užsienio reikalų komiteto – dėl 15 straipsnio; Žmogaus
teisių komiteto – dėl 19 straipsnio; Užsienio reikalų komiteto – dėl 21
straipsnio. Pagrindinis komitetas iš dalies pritarė R. Žemaitaičio ir
K. Ramelio pataisai dėl 21 straipsnio (pritarta pagrindinio komiteto redakcijai).
******
Kaip teigiama aiškinamajame rašte, 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinis
Teismas priėmė nutarimą „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos
pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“,
kuriuo daugelį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, priimto 2002 m.
rugsėjo 17 d., nuostatų pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad Pilietybės įstatyme
įtvirtintas teisinis reguliavimas yra labai prieštaringas, nenuoseklus, painus,
kad šiame įstatyme nemažai nuostatų, kurios sunkiai dera vienos su kitomis, kad
kai kurios formuluotės yra dviprasmiškos.
Siekdamas įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą, 2008 m. liepos 15
d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymą
(Žin., 2008, Nr. 83-3293). Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į tai,
kad kai kurios Seimo priimto įstatymo nuostatos neatitiko Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, šį įstatymą grąžino Seimui pakartotinai svarstyti ir nurodė, kad
įstatyme išliko Konstitucinio Teismo konstatuotų teisinio reguliavimo ydų.
Respublikos Prezidentas pasiūlė nustatyti, kad šis įstatymas galiotų iki 2010
m. sausio 1 d., tuo užtikrinant, kad iki šio nustatyto termino būtų parengtas iš
esmės naujas, juridinės technikos reikalavimus atitinkantis Pilietybės
įstatymas. Šiam Respublikos Prezidento siūlymui Lietuvos Respublikos Seimas
pritarė.
Respublikos Prezidentas 2008 m. spalio 27 d. dekretu sudarė darbo grupę,
kuriai pavedė pateikti išvadas dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos
Respublikos pilietybės santykius, tobulinimo ir parengti atitinkamo teisės akto
projektą. Respublikos Prezidento sudaryta darbo grupė parengė naujo Lietuvos
Respublikos pilietybės įstatymo projektą.
Vida Nacickaitė
Ryšių su visuomene
skyrius (tel. 2396203)