2010 m. birželio 18 d. pranešimas VIR

(iš nenumatyto Seimo posėdžio)

 

Priimtas Žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (projektas Nr.XIP-1555Gr) su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis (už – 80, susilaikė 22).

Vadovaudamasis Seimo statutu, Seimas pirmiausia balsavo, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų (balsavo: už – 23, prieš – 57, susilaikė 24). Nepriėmus įstatymo be pakeitimų, Seimas balsavo, ar priimti įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pakeitimais (už – 80, susilaikė 22).

 

Seimas, vadovaudamasis jau minėta procedūrą, priėmė Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr.XIP-1556Gr) su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis (balsavo: už – 77, susilaikė 9).

Nepriėmus įstatymo be pakeitimų (už Seimo priimtą, Prezidento grąžintą įstatymą balsavo 10 Seimo narių, prieš – 49, susilaikė 28), Seimas balsavo, ar priimti įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pakeitimais (balsavo: už – 77, susilaikė 9).

 

Taip pat priimtas Žemės reformos įstatymo 4, 6, 8, 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr.XIP-1558Gr) su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis. Balsavo: už – 75, susilaikė 9.

Nepriėmus įstatymo be pakeitimų (už Seimo priimtą, Prezidento grąžintą įstatymą balsavo 13 Seimo narių, prieš – 40, susilaikė 28), vadovaudamasis ta pačia procedūra Seimas balsavo, ar priimti įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pateiktais pasiūlymais.

 

Seimas pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui pavesti valstybinės žemes visoje valstybės teritorijoje, nesvarbu ar tai būtų kaimo, ar miesto žemė, valdymą  Nacionalinei žemės tarnybai, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje.

 

Prezidentė, įvertinusi labai aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytą Valstybės kontrolės, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kultūros paveldo inspekcijos, kitų institucijų ir visuomeninių organizacijų kritiką, mano, jog grąžintuose įstatymuose nustatytas valstybinės žemės valdymo funkcijų išskaidymas, padalijant jas tarp miesto ir kaimo, Nacionalinei žemės tarnybai ir 60 savivaldybių, ne tik kad nepriartins žemės prie žmogaus, nepagreitins su žeme susijusių klausimų sprendimo ir nesustiprins savivaldos, o tik sudarys prielaidas piktnaudžiauti esminiu valstybės ir visuomenės turtu – valstybine žeme bei pakirs visuomenės pasitikėjimą tiek savivalda, tiek valstybe.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasisakydama už atsakingos savivaldos stiprinimą ir nuoseklią, lygiateisę ir tolygią visos šalies regioninę plėtrą, tuo pačiu pažymi, kad valstybės turtas turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas. Todėl neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai.

 

Respublikos Prezidentė pastebėjo, jog grąžinti pakartotinai svarstyti Seimui įstatymai taip pat prieštarauja Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu patvirtintai Centralizuoto valstybinio turto valdymo 2009–2016 metų strategijai, kuri priimta remiantis Seimo 2007 m. liepos 3 d., 2008 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarimais. Jais buvo pasiūlyta Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, pagal kuriuos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti būtų pavesta vienai valstybės institucijai bei pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas paskirti vieną instituciją, formuojančią valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką.

 

Prezidentės vertinimu, grąžintuose pakartotinai svarstyti įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas sukuria realias prielaidas savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus dėl valstybinės žemės miestų gyvenamosiose vietovėse valdymo, nes valstybė, atsisakydama valdymo, naudojimo ir disponavimo visa valstybine žeme miestuose, o šias funkcijas perduodama vykdyti vietos savivaldos institucijoms, kurios veikia saviveiksmiškumo pagrindais, kartu praranda bet kokią realią įtaką ir teisę spręsti valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus formuoti ir vykdyti nuoseklią, efektyvią valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme miestuose.

 

 

Vida Nacickaitė

Ryšių su visuomene skyrius, tel. 2396203