Liepos 2 d. Seimas užbaigė IV (pavasario) sesiją. Per sesiją, nuo kovo 10 d. iki liepos 2 d., surengti 65 Seimo posėdžiai (iš jų – 17 nenumatytų), priimti 232 įstatymai, 85 nutarimai, 9 rezoliucijos.

Pavasario sesijoje, atsižvelgiant į vis dar sudėtingą valstybės finansinę padėtį, Seimui teko priimti labai svarbius ir atsakingus sprendimus, kurie ir ateityje padės užtikrinti pagrindinius finansavimo poreikius, toliau stabilizuoti mokesčių sistemą ir mažinti valstybės biudžeto deficitą.

Parlamentas priėmė ne tik būtinus įstatymus ir jų pataisas, susijusias su apskričių reforma, valstybės valdymo tobulinimu, kova su korupcija, bet taip pat sprendė visuomenei aktualius darbo vietų kūrimo, nedarbo mažinimo ir ekonomikos skatinimo klausimus.

Įvertinus valstybės biudžeto finansines galimybes, Seimui teko priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus socialinėje srityje: nutarta neterminuotai pratęsti sumažintų ligos pašalpos dydžių taikymą, nuo 2011 metų nebeskirti naujų valstybinių pensijų už nuopelnus, o asmenims, kurie įgis teisę gauti valstybinę ir socialinio draudimo našlaičių pensijas, jų pasirinkimu mokėti tik vieną pensiją; taip pat nuspręsta pakeisti motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo tvarką, pradėtos diskusijos ir svarstymai dėl senatvės pensijos amžiaus ilginimo. Siekdamas solidarizuotis su visuomene ir nedidinti valstybės išlaidų, Seimas nusprendė ir kitais metais palikti galioti sumažintus valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus.

Pavasario sesijoje daugiausia dėmesio skirta nedarbo mažinimo ir ekonomikos skatinimo klausimams. Siekdamas padaryti darbo santykius lankstesnius, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, derinti darbo santykių reglamentavimą su darbuotojų saugumo užtikrinimu ir jų teisių sustiprinimu, Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta atsisakyti draudimo dirbti viršvalandinius darbus, tačiau išsaugoti laiko apribojimai. Priimta ir darbuotojams svarbi pataisa – jiems suteikiama galimybė iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, jeigu darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Tokiais atvejais darbdavys įpareigojamas mokėti ne mažesnę kaip 1 minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją per mėnesį, o darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, atsako už darbdaviui padarytą žalą. Taip pat laikinai įteisinta galimybė nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose.

Seimo priimtos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos skatins darbdavius įdarbinti jaunimą, o bedarbiams padės lengviau pradėti individualią veiklą. Priimtomis pataisomis į darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą įtraukiamas darbingo amžiaus jaunimas (iki 29 metų) ir pirmą kartą pradėję dirbti pagal įgytą kvalifikaciją asmenys. Nepavykus įsidarbinti savarankiškai, jiems galės būti taikoma aktyvi darbo rinkos politikos priemonė – įdarbinimas subsidijuojant. Bedarbiams, norintiems verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą, nuo šių metų liepos 1 d. nutarta mokėti subsidiją verslo liudijimo įsigijimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, besiverčiantiems individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms padengti. Siekdamas palengvinti Lietuvos gyventojų naštą, Seimas nusprendė 2011 metais sumažinti mokesčio už verslo liudijimus tarifus.

Taip pat priimti sprendimai, kurie paskatins darbdavius priimti į darbą patirties neturinčius asmenis.

Pagal priimtas pataisas iki 2012 m liepos 31 d. darbdaviai, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo patirties neturinčius asmenis, bus atleisti nuo dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimo iki vienų metų. Ši lengvata bus taikoma tiems asmenims, kurių darbo užmokestis neviršys 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.

Seimas priėmė naujos redakcijos Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms plačiau pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis tęsiant įmonės veiklą ir sudarant geresnes sąlygas išsaugoti darbo vietas, geriau apsaugoti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus.

Pavasario sesijoje priimtas naujos redakcijos Akcizų įstatymas supaprastins akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gabenimo stebėseną: iki įstatymo įsigaliojimo naudotas popierinis prekių gabenimo dokumentas pakeistas elektroniniu dokumentu, sudaromu ir naudojamu kompiuterinėje sistemoje. Tokiu būdu naujoji sistema pradėjo veikti vienodai visoje Europos Sąjungoje ir prisideda prie administracinės naštos ūkio subjektams sumažinimo ir palengvina kontrolės funkciją mokesčių administratoriams.

Atkreipdamas dėmesį į tai, kad dabartinėmis ekonomikos sąlygomis Lietuvoje sudėtinga vykdyti valstybės biudžeto pajamų surinkimo įsipareigojimus, o verslo padėtis tampa įtempta dėl skolų grandinės, Seimas Vyriausybei pasiūlė parengti teisės aktus, nustatančius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai valstybė ir savivaldybės turi skolų įmonėms, ir aktus, suteikiančius teisę atleisti nuo delspinigių mokėjimo mokesčių mokėtojus, kuriems valstybė ar savivaldybės negrąžino skolų.

Siekdamas tobulinti valstybės valdymą, Seimas priėmė savivaldos reformai svarbias įstatymų pataisas. Dar praėjusią III (rudens) sesiją Seimui nusprendus nuo 2010 m. liepos 1 d. atsisakyti apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir administracijų, teko priimti daug įstatymų pataisų, kuriomis buvo siekiama racionaliai perskirstyti jų vykdomas funkcijas kitoms institucijoms.

Įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, IV (pavasario) sesijoje parlamentas priėmė naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą – jau artimiausiuose rinkimuose kandidatus galės kelti ne tik partijos, bet ir atskiri kandidatai. Kiekvienas nuolatinis savivaldybės gyventojas, galintis tapti kandidatu, surinkęs nustatytą parašų skaičių ir sumokėjęs užstatą, galės kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius atskirai arba jungtis į sąrašą su kitais išsikėlusiais asmenimis.

Taip pat priimtas naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas užtikrins politinių kampanijų demokratiškumą, finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę. Fizinis asmuo, prieš aukodamas politinei partijai ar politinės kampanijos dalyviui, įstatymų nustatyta tvarka turės deklaruoti turtą ir pajamas, o visi aukojusieji fiziniai ir juridiniai asmenys turės būti paviešinti. Be to, siekiant, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami tik pagal šiame įstatyme nustatytą paskirtį ir būtų galima užtikrinti veiksmingą jų kontrolę, visi politinei partijai skirti valstybės biudžeto asignavimai turės būti laikomi atskiroje valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje.

Daug darbų nuveikta ir sprendimų priimta teisėtvarkos srityje. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama pagerinti ikiteisminio tyrimo kokybę ir pagreitinti ikiteisminio tyrimo procesą, kad nebūtų nepagrįstai vilkinamos bylos, būtų išvengta ilgo ir neekonomiško ikiteisminio proceso nagrinėjant net ir nesudėtingas bylas, tyrimas būtų atliktas ir nusikalstama veika atskleista per trumpiausią laiką. Pataisomis nustatyti pusantro karto ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Seimas sugriežtino baudžiamąją atsakomybę mažamečių tvirkintojams, tiek nustatydamas jiems griežtesnę bausmę, tiek panaikindamas galimybę gauti už šį nusikaltimą baudą.

Taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.

Šioje sesijoje Seimas taip pat nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui. Parlamentarai nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar L. Karaliaus ir A. Sacharuko konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimo komisijų išvadose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Gyventojams svarbios ir Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, įteisinti pagrįstą konkurenciją, apginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Pataisos skatins plačiau naudoti biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius ir turės teigiamą įtaką verslo plėtrai.

Seimas taip pat priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarė iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą).

Statybos įstatymo pataisomis nustatyta savavališkos statybos įteisinimo tvarka: nustatytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir konkretūs atvejai, kada galima įteisinti tokią statybą; taip pat siekiama reglamentuoti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo tvarką; nustatyti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už pažeidimus statybos srityje; sumažinti viešojo administravimo subjektų administracinę naštą išduodant statybą leidžiančius dokumentus ir kt.

Pritaręs Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui, Seimas nusprendė pavesti valstybinės žemes visoje valstybės teritorijoje valdymą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje.

Seimas IV (pavasario) sesijoje priėmė nutarimą dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 – gruodžio 31 dienomis. Nutarime pabrėžiama pirmininkavimo svarba ir atsakomybė, įtvirtinamos pagrindinės tolesnio darbo gairės. Seimo Europos reikalų komitetas įpareigojamas kartu su specializuotais komitetais užtikrinti sklandų pasirengimo atlikti pirmininkaujančios valstybės narės parlamentui tenkančias funkcijas darbotvarkės įgyvendinimą ir veiksmų koordinavimą. Tikimasi, kad per 2011 m. Seimo pavasario sesiją bus priimti sprendimai dėl pirmininkavimo ES tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių.

Taip pat priimtos rezoliucijos dėl padėties Gruzijoje, dėl Srebrenicos genocido aukų atminimo, dėl pasienio karininko A. Barausko nužudymo ir Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką pradžios 70-ųjų metinių. Ratifikuotos sutartys su JAV ir Kanada dėl bendradarbiavimo.

Seimas vienbalsiai ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą, kurių tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Valstybės, pasirašydamos šiuos tarptautinius dokumentus, pripažino ir prisiėmė atsakomybę saugoti ir ginti neįgaliųjų teises.

2011-uosius Seimas paskelbė Česlovo Milošo metais, 2014-uosius – Kristijono Donelaičio metais.

Pagal Konstituciją Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Taip pat numatyta galimybė jas pratęsti arba šaukti neeilines.

Ryšių su visuomene skyrius