Ateities komitetas: „Įgyvendinant demografijos politikos gaires stinga veržlumo“

2024 m. gegužės 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas gegužės 24 d. posėdyje tęsė Lietuvos demografijos politikos parlamentinę priežiūrą. 

Seimas 2023 m. birželio 15 d. priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“. Posėdyje konstatuota, kad praėjus beveik metams po rezoliucijos priėmimo, kai kurios joje suformuluotos gairės nėra įgyvendinamos, stinga koordinacijos tarp skirtingų Vyriausybės šakų vykdomų demografijos politikos priemonių, o vienos institucijos, prisiimančios šios srities lyderės vaidmenį, – nėra. 

Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pažymėjo, kad daugiausia spragų šiandien matoma migracijos politikoje: dar nesukurta dinamišką migracijos situaciją atspindinti realaus laiko duomenų švieslentė, vis dar neparengtas Lietuvai draugiškų šalių, kurių piliečiams būtų taikomos lengvesnės darbo imigracijos taisyklės, sąrašas, nepakankamai matomos kai kurios į Lietuvą grįžtantiems reemigrantams kylančios problemos. Faktiškai neveikia ir prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigta Komisija užsieniečių integracijos įgyvendinimui koordinuoti.

Seimo narė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pasidžiaugė, kad jau kelerius metus iš eilės Lietuvoje stebimas teigiamas emigracijos ir reemigracijos balansas – grįžtančių į Lietuvą piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių. Vien praėjusiais metais į Lietuvą sugrįžo 16 tūkst. piliečių, o išvyko – 10 tūkst. Nors referendumas dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo nebuvo sėkmingas, tikimasi, kad susigrąžinti išvykusius piliečius padės kai kurių įstatymų pakeitimai, taip pat sąlygų sudarymas emigrantų vaikams studijuoti Lietuvoje.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė akcentavo demografijos politikos sistemiškumo svarbą. Labai svarbus pilietiškumo stiprinimas, lietuviškosios tapatybės įtvirtinimas, palankių sąlygų šeimai kūrimas, būsto politika. Itin reikalinga, kad į demografijos politikos įgyvendinimą kuo plačiau įsitrauktų savivaldybės.

„Demografijos ekosistema reikšminga tuo, kad be politikos formuotojų ir įgyvendintojų didelę įtaką turi ir patys gyventojai, ir jų demografinė elgsena,“ – pritarė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. Viceministras pastebėjo, kad Lietuvoje per paskutinius dešimtmečius susiformavo nepalanki gyventojų amžiaus struktūra – mažėjanti vaikų, jaunimo bei gausėjanti vyresnio amžiaus gyventojų dalis. Formuojant ir įgyvendinant demografijos politiką, svarbu orientuotis į palankios šeimai aplinkos kūrimą, aktyvų sveiką senėjimą, darnią regionų socialinę raidą. Ne mažiau svarbu spręsti ir imigrantų integracijos problemas pasirūpinant jų apgyvendinimu ir socialinėmis paslaugomis, plėtojant lietuvių kalbos mokymą. 

„Grįžtamosios imigracijos į Lietuvą skaičiai kyla, tuo labai džiaugiamės, kita vertus, gyventojų senėjimas ir amžiaus sudėtis Lietuvai kelia iššūkius pritraukiant darbo jėgą“, – pripažino vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. 

2023 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių čia atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Esminis klausimas – kiek mes, kaip visuomenė, esame suinteresuoti atvykusios darbo jėgos integravimu. Pasak viceministro, Lietuva suinteresuota pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau šios kategorijos imigrantų skaičius nėra didelis – tik 6 tūkst. Palankią integracijos politiką taip pat turėtume taikyti užsienio studentams, kurių šiuo metu turime 7 tūkst. Visgi augančią imigraciją, ypač iš rusiškai kalbančių posovietinių šalių, reikia vertinti ir per nacionalinio saugumo prizmę. 

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė papildė, kad pastaraisiais metais daugėja ne tik į Lietuvą sugrįžtančių piliečių, bet ir jos pilietybę atkuriančių ir naujai įgijusių asmenų. Kasmet tokių naujų piliečių Lietuva įgyja apie 2–3 tūkstančius. Migraciją reguliuoti padeda naujai sukurtas išorės paslaugų teikėjų tinklas tose šalyse, kuriose Lietuva neturi savo diplomatinių atstovybių.

„Užsienio reikalų ministerija dar 2021 m. buvo paskirta diasporos politikos įgyvendinimo koordinatore, o nuo 2022 m. taip pat esame ir užsienio lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimo koordinatoriais“, – informavo Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė. Šiuo metu net 75 institucijos yra įsitraukusios į diasporos politikos įgyvendinimą, daugiau kaip pusė jų – savivaldybės. Teigiami poslinkiai diasporos politikoje: sukurta paramos lituanistinėms mokykloms sistema, išaugusi parama tautinės tapatybės puoselėjimui, įsitraukimui į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimui, informacija ir pagalba grįžtantiems į Lietuvą.

Svarbiausias elementas, kurio demografijos politikoje pasigenda verslas – tai migracijos politikos pastovumas ir ilgalaikė strategija, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis. Pasak T. Garuolio, neteisinga teigti, kad verslas atsiveža tik žemos kvalifikacijos darbuotojus – Užimtumo tarnybos duomenimis, tokių yra tik apie 7 proc. Pastebėtina, kad gausi darbo imigracija nesumažino Lietuvos gerovės – pagal perkamąją galią, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, Lietuva lenkia tokias šalis kaip Lenkija, Estija ir priartėjo prie Suomijos. Verslas remia aukštos kvalifikacijos imigrantų integraciją, kuri padeda užtikrinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių ekonomikos sektorių stabilumą.

Komitetas kreipėsi į Vyriausybę, ragindamas formuojant ir įgyvendinant demografijos politiką, vadovautis Seimo ir Ateities komiteto priimtomis rezoliucijomis ir sprendimais, jų nuostatas integruoti į atnaujintą Nacionalinį pažangos planą ir susijusias nacionalines plėtros programas.

Demografijos politikos klausimais Ateities komitetas 2022 m. vasario 22 d. yra priėmęs rezoliuciją „Dėl šalies demografinės politikos ir visuomenės raidos ateities“, o 2022 m. gruodžio 9 d. – protokolinį sprendimą dėl talentų politikos ateities Lietuvoje. Be to, Seimo Valdybos sprendimu, 2022 m. vasario 11 d. buvo sudaryta Seimo darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti, kuri 2022 m. pabaigoje pateikė rekomendacijas dėl ilgalaikės migracijos ir demografijos politikos.

Posėdyje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Seimo nariai Laima Nagienė, Viktoras Pranckietis, Valdemaras Valkiūnas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Talentų politikos grupės vyr. patarėja Agnė Kavaliauskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. 

Parengė 

Ieva Lavišienė

Tel. (8 5) 209 6363, el. p. ieva.lavisiene@lrs.lt 

Giedrius Viliūnas

Tel. (8 5) 209 6203, el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt