2013 m. kovo 26 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Seimui pristatė Miškų įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-361.

Želdynų įstatyme yra įtvirtinta, kad atskirieji želdynai yra skverai, miesto ar miestelio sodai, žaliosios jungtys ir parkai. Tuo tarpu Miškų įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad mišku nelaikomi tik miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai. Dėl to pasitaiko atvejų, kai teritorijos, atitinkančios želdynų apibrėžimą, yra inventorizuotos kaip miško žemė ir įtrauktos į Valstybinį miškų kadastrą. Teikiamomis pataisomis siūloma patikslinti sąvokas, siekiant, kad visi miesto ir kaimo vietovėse esantys želdynai, būtų nelaikomi mišku.

Siekiant subalansuotai spręsti miškų išsaugojimo ir naudingųjų iškasenų eksploatavimo tarpusavio santykio problemas ir yra siūloma apribojimą formuoti naudingųjų iškasenų teritorijas miško žemėje sukonkretinti iki savivaldybės lygmens ir to apribojimo iš viso netaikyti, kai yra baigiama pradėto naudoti telkinio ar jo dalies, kuriai yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, eksploatacija.

Taip pat siūloma papildyti įstatymą sudarant galimybes formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis nei 50 proc. Pasak A. Salamakino, Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 proc. Dalis šių savivaldybių tampa miško įkaitais, išnaudojusios visas galimybes plėstis miestų teritorijose esančiose ne miško žemėse, jos neturi galimybės plėstis net miestų teritorijose esančių miškų sąskaita.

Miškų įstatyme yra numatyta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms (kapinėms bei želdynams, kuriuos valstybinėje žemėje įrengia savivaldybės, vykdydamos joms nustatytas funkcijas) formuoti. Pagal galiojančias įstatymo nuostatas miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuojantys asmenys (šiuo atveju savivaldybės) be jokių išlygų į valstybės biudžetą turi sumokėti pinigines kompensacijas už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Projektu siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir/ar įrengiamos kapinės bei netaikyti reikalavimo, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis nei 50 proc.

Projektui po pateikimo pritarė 49, prieš balsavo 1, susilaikė 14 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gegužės 7 d.

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)239 6203, [email protected])