2013 m. birželio 25 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)
Seimas po svarstymo
pritarė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6
straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-560(2).
Svarstomomis pataisomis siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo
(fizinis ar juridinis) ir su juo susiję kiti juridiniai asmenys kartu galėtų
įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės
plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems susijusiems asmenims
priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės
plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
Projektu numatoma
apibrėžti, kokie fizinių asmenų ryšiai lemia jų priskyrimą susijusiems asmenims.
Įstatymą siūloma
papildyti nuostatomis, nustatant, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio
paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo
deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys
maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti
pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Ši deklaracija būtų pagrindas įvertinti, ar
asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi akcijų, pajų ir pan.
nuosavybės teisės perleidimo sutartys nėra registruojamos, nėra galimybės
operatyviai patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar pan.
disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu. Deklaracijoje pirkėjas turėtų
pateikti duomenis apie savo ir su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų, už
kurias ketinama įsigyti žemės, šaltinį (kilmę), žemės sklypo pirkimo–pardavimo
kainą.
Taip pat įstatymo
projektu numatoma nustatyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės
ūkio paskirties žemę (jeigu ją perka ne asmuo, besiverčiantis žemės ūkio
veikla) ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi
šios žemės naudotojai ir asmenys, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai
ribojasi su parduodamu žemės sklypu, o išimtiniais atvejais, t. y., kai
parduodama žemė pagal bendruosius ar specialiuosius planus numatoma
panaudoti visuomenės poreikiams arba žemė, reikalinga valstybės biudžeto ir
Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų
žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, – valstybė.
Įstatymo projekte
siūloma nustatyti pirmenybės teisę valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės
Valstybės žemės fondo, įsigyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Sklypus, kuriuos galėtų įsigyti valstybė, apibūdinantys kriterijai turėtų būti
nustatomi tvirtinant atitinkamą Žemės įstatyme minimą priemonę.
Siūloma nustatyti,
kad institucija, atsakinga už pirmumo teisę turinčių asmenų (išskyrus
bendraturčius) informavimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę,
yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įstatymo
projektu aiškiai reglamentuoti dokumentų rengimo siuntimo ir nagrinėjimo
terminai (ilgiausias bendras terminas – 27 darbo dienos).
Projektui po svarstymo
pritarė 66, prieš balsavo 2 Seimo nariai.
Saulė Eglė Trembo,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6203, el. p. [email protected])