2013 m. liepos 2 d. pranešimas VIR
Seimas priėmė
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių
pakeitimo įstatymą (projektas Nr. XIIP-560(2),
nustatydamas, kad asmuo (fizinis ar juridinis) ir su juo susiję kiti juridiniai
asmenys kartu galės įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės
ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras visiems
susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės
ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
Priimtomis
pataisomis apibrėžta, kokie fizinių asmenų ryšiai lemia jų priskyrimą
susijusiems asmenims.
Įstatymas papildytas
nuostatomis, nustatant, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties
žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją,
patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį asmens ir
su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio
paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal šio straipsnio 1
ir 2 dalis. Ši deklaracija bus pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės
ūkio paskirties žemės, kadangi akcijų, pajų ir pan. nuosavybės teisės
perleidimo sutartys nėra registruojamos, nėra galimybės operatyviai patikrinti,
kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar pan. disponuoja konkretus asmuo
konkrečiu momentu. Deklaracijoje pirkėjas turės pateikti duomenis apie savo ir
su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų, už kurias ketinama įsigyti žemės,
šaltinį (kilmę), žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą.
Taip pat nustatyta,
kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (jeigu ją
perka ne asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla) ta kaina, kuria ji
parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi šios žemės naudotojai ir
asmenys, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su parduodamu
žemės sklypu, o išimtiniais atvejais, t. y., kai parduodama žemė pagal
bendruosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams
arba žemė, reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis
finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo
priemonėms įgyvendinti, – valstybė.
Pirmumo teisę
(išskyrus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai)
įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuri pagal galiojančius
detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams,
taip pat žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos
Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų
žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir
kitomis tokiomis pačiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė
gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės
sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba rinkos vertės,
apskaičiuotos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą
individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.
Nustatyta, kad
institucija, atsakinga už pirmumo teisę turinčių asmenų (išskyrus
bendraturčius) informavimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę,
yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Priimtomis
pataisomis taip pat reglamentuoti dokumentų rengimo siuntimo ir nagrinėjimo
terminai (ilgiausias bendras terminas – 27 darbo dienos).
Įstatymo pataisos
priimtos 103 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius.
Saulė Eglė Trembo,
Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6203, el. p. [email protected])