2013 m. spalio 1 d. pranešimas VIR
(iš plenarinio posėdžio)
Šiandien Seimas posėdyje tylos minute pagerbė anapilin
iškeliavusio politiko, visuomenės veikėjo Kazio Bobelio atminimą.
„Netekome iškylaus žmogaus, sulaukęs 90 metų mirė Kazys Bobelis. Gausybė
apdovanojimų, kuriuos yra gavęs daktaras K. Bobelis, puikiai iliustruoja
jo, kaip neeilinio politiko, mediko ir piliečio gyvenimo kelią ir pasiekimus.
Jo mirtis – didelė netektis mums visiems“, – kviesdamas tylos minute pagerbti šviesų
politiko atminimą plenariniame posėdyje sakė Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.
Buvęs Seimo narys Kazys Bobelis mirė vakar, rugsėjo 30 d., Jungtinėse
Amerikos Valstijose, eidamas 91-uosius metus.
Kazys Bobelis gimė
1923 m. kovo 4 d. Kaune Lietuvos karininko, savanorio šeimoje.
Baigė Kauno
J. Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų gimnaziją. Studijavo
mediciną Vytauto Didžiojo, Graco (Austrija), Tiubingeno
(Vokietija) universitetuose. 1948 m. apgynė
medicinos mokslų daktaro disertaciją Tiubingeno
universitete.
1949 m.
atvyko į JAV, gyveno Čikagoje. Studijavo ir specializavosi Dž.
Hopkinso, Bostono universitetuose ir Filadelfijos
centrinėje ligoninėje, įgijo chirurgo specialybę.
1953 m.
pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine.
1962–1972 m. – Čikagos medicinos mokyklos ir Lojolos universiteto
klinikinės chirurgijos profesorius. Buvo chirurgijos vadovas Šv. Juozapo
ir Šv. Antano ligoninėse, Šv. Juozapo ligoninės prezidentas.
1978–1991 m. vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje.
JAV atkūręs Lietuvos
ateitininkų organizaciją, 1949–1952 m. vadovavo Čikagos ateitininkams.
1962–1976 m. – JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1969–1979 m.
– Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas, išrinktas šios organizacijos garbės
pirmininku.
1979–1992 m.,
iki Vilniuje įvykusio simbolinio Uždaromojo Seimo, – Vyriausiojo Lietuvos
išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas. VLIK pastangomis pasaulyje niekada
nebuvo pamiršta Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės byla. Vadovavo VLIK
organizuotoms demonstracijoms, piketams įvairiuose JAV ir pasaulio miestuose.
Pristatinėdavo Lietuvos Nepriklausomybės bylą įvairiose tarptautinėse
konferencijose, atstovavo VLIK Pasaulio antikomunistinėse konferencijose.
1983 m. VLIK
iniciatyva Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija, smerkianti neteisėtą
Lietuvos okupaciją ir aneksiją; kalbėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei
Estijos vardu, nes tuo metu šių šalių atstovų dar nebuvo.
1985 m.
vadovavo Lietuvos delegacijai Kopenhagoje, Danijoje, vykusiame Tribunole,
kuriame pristatė Lietuvos kaltinimą Sovietų Sąjungai dėl neteisėtos okupacijos
ir inkorporacijos. Atstovavo Lietuvai visose Europos
saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose 1975–1991 m.
1992 m.
sugrįžo į Lietuvą.
1992–2006 m.
– VI, VII, VIII ir IX Seimo narys. 1992–1996 m. Seime buvo Užsienio
reikalų komiteto pirmininkas, 1996–2000 m. – Užsienio reikalų ir Europos
reikalų komitetų narys, 2000–2004 m. – Užsienio reikalų komiteto
pirmininko pavaduotojas. 2004–2006 m. – Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių
bendruomenės komisijos pirmininkas. VIII Seimo pirmojo posėdžio 2000 m.
spalio 19 d. ir IX Seimo pirmojo posėdžio 2004 m. lapkričio
15 d. pirmininkas kaip vyriausias parlamento narys.
1997 m. buvo
kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
1976 m.
apdovanotas Šaulių sąjungos Žvaigždės ordinu, 1984 m. Popiežiaus Jono
Pauliaus II – šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu „Už
religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje“, 1986 m. – JAV Kongreso Ellis Island medaliu kaip
labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir Amerikai Amerikos lietuvis. 1995 m.
apdovanotas Švedijos Karaliaus ordinu. 1993 m., minint VLIK veiklos
50-metį, už nuopelnus Lietuvos laisvės kovoje Respublikos Prezidento
apdovanotas Vyčio Kryžiaus II laipsnio ordinu, 2004 m. – Vytauto Didžiojo
ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. 2004 m. išrinktas Marijampolės garbės
piliečiu.
Saulė Eglė Trembo,
Ryšių su visuomene
skyrius (tel. (8 5) 239 6203, el. p. [email protected])