2013 m. lapkričio 19 d. pranešimas VIR
Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis pristatė parlamentui Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIP-1180, Nr. XIIP-1181), kuriais siekiama perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES nuostatas į nacionalinę teisę, kodifikuojant vartojimo sutarčių pagrindines normas.
Teikiamais projektais siūloma nustatyti, aiškiau ir išsamiau reglamentuoti ikisutartinės informacijos vartotojams pateikimą, nustatyti bendruosius informacijos pateikimo vartotojui reikalavimus, taip pat išsamiai reglamentuoti informacijos pateikimo vartotojams reikalavimus, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir sutartys ne prekybos patalpose. Pagal siūlomus pakeitimus verslininkai turėtų aiškiau pateikti informaciją vartotojams, numatyta nemažai naujovių, leisiančių efektyviau apginti vartotojų teises.
Pasak viceministro, pataisomis siūloma nustatyti ilgesnį (14 dienų) terminą, per kurį vartotojas gali nenurodydamas priežasties ir iš esmės nepatirdamas išlaidų atsisakyti nuotolinės (sudarytos naudojant ryšio priemones) sutarties ir ne prekybos vietose sudarytos sutarties (šiuo metu terminas – 7 dienos). Vartotojams atsisakyti sutarties būtų lengviau ir paprasčiau, apie tai jie galėtų pranešti verslininkui pateikdami užpildytą pavyzdinę sutarties nutraukimo formą. Verslininkas sumokėtus pinigus privalėtų grąžinti vartotojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo dienos. Jeigu informacija apie teisę atsisakyti sutarties vartotojui nebūtų pateikiama, laikotarpis, per kurį galima atsisakyti sutarties, būtų ilginamas iki 12 mėnesių. Teisės atsisakyti sutarties laikotarpis būtų pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią vartotojas gauna prekes, o ne nuo sutarties sudarymo dienos, kaip yra šiuo metu.
Įstatymuose taip pat siekiama įtvirtinti draudimą elektroninės prekybos interneto svetainėse naudoti iš anksto pažymėtus langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo, būtų panaikinti „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos vartotojams („mokėjimo spąstai“).
Viceministras akcentavo, kad teisės aktuose nustatomos prekių pristatymo ir rizikos perdavimo vartotojams taisyklės. Projekte numatoma, kad pardavėjas privalėtų pristatyti prekes vartotojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu nesusitariama kitaip. Jeigu prekės per šį terminą nebūtų pristatytos, vartotojas galėtų nustatyti papildomą terminą prekių pristatymui. Jei prekės nebūtų pristatytos ir per papildomą laikotarpį, vartotojas įgytų teisę susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Teisės akto pakeitimais taip pat būtų uždraudžiami papildomi mokesčiai vartotojams už telefono ryšio paslaugų naudojimą, kai vartotojas susisiekia su verslininku dėl sudarytos sutarties. Kai verslininkas naudoja viešąsias telefono ryšio paslaugas, kad su juo būtų galima susisiekti dėl sudarytos sutarties, vartotojas už telefono ryšio paslaugas skambindamas verslininkui neprivalėtų mokėti daugiau nei bazinę kainą.
Siūloma naująjį teisinį reguliavimą taikyti tiek vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims, tiek ir vartojimo paslaugų sutartims. Paslauga pagal ES teisės aktus būtų laikytina bet kokia savarankiška paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės.
Įstatymų projektais suvienodinamos pagrindinės taisyklės, taikytinos nuotolinių sutarčių (prekyba internetu, telefonu ar paštu) ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių sudarymui visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, kai verslininkas ir vartotojas yra iš skirtingų valstybių narių.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 70 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Seimas pritarė siūlymui projektus svarstyti skubos tvarka, teisės akto pakeitimus Seimo posėdyje numatoma gruodžio 19 d.
Rimas Rudaitis
Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]