2013 m. gruodžio 17 d. pranešimas VIR

(iš plenarinio posėdžio)

Seimas po svarstymo pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulintam Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektui Nr. XIIP-493(3). Už tokį sprendimą balsavo 66, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Šio įstatymo tikslas sukurti palankią aplinką nevyriausybinėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas sąlygas jų veiklai ir plėtrai, kaip svarbiam pilietinės visuomenės elementui.

Svarstomu projektu siekiama reglamentuoti nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitas nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias nevyriausybinių organizacijų plėtrą. apibrėžti nevyriausybinės organizacijos sąvoką; įvardijami kriterijai, kuriais remiantis skirtingi juridiniai asmenys galės būti priskiriami nevyriausybinėms organizacijoms.

Siūloma nustatyti, kad Nevyriausybinių organizacijų plėtros politika būtų laikoma kryptinga veikla, kuri apibrėžia nevyriausybinių organizacijų veikimo sąlygas, skatina šių organizacijų plėtrą šalyje bei užtikrina valdžios ir nevyriausybinių organizacijų bendravimą ir bendradarbiavimą stiprinant pilietinę visuomenę.

Svarstomu projektu numatoma, kad nevyriausybine organizacija būtų laikoma nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nebūtų politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė turėtų daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime, negalėtų turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime.

Nevyriausybinėmis organizacijomis nebūtų laikoma: politinės partijos; profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai; įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma atitinkamos profesijos atstovams; susivienijimai, kuriuose daugiau kaip 1/3 dalyvių yra pelno siekiantys juridiniai asmenys; sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos; šeimynos.

Viešosios naudos nevyriausybine organizacija būtų laikoma nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teiktų naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei.

Siūloma, kad Vyriausybė Nacionalinėje pažangos strategijoje nustatytų nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos prioritetus, tikslus, uždavinius ir numatomus pasiekti rezultatus.

Nevyriausybinių organizacijų plėtros politikos formavimą organizuotų, koordinuotų ir ją įgyvendintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką įgyvendintų pagal savo kompetenciją. Savivaldybių institucijos ir įstaigos formuotų ir įgyvendintų savivaldybių nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką.

Siūloma, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų būti skirstomos į grupinės ir viešosios naudos siekiant atsižvelgti į organizacijos teikiamą naudą visuomenei skirstant valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas nevyriausybinių organizacijų veiklai finansuoti.

Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų 2014 m. balandžio 1 d. Iki to laiko Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)239 6203, [email protected])