2011 m. rugsėjo 28 d. pranešimas VIR

 

 

 

Rugsėjo 27 d. Paryžiuje Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Lenkijos-Lietuvos Federacijos konstitucinės ir parlamentinės RES PUBLICA tradicijos: Pirmoji  1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija Europoje“.

Konferenciją  inicijavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras E.  Zingeris kartu su Liublino Vidurio ir Rytų Europos instituto direktoriumi Ježiu Kločovskiu (Jerzy Kłoczowski), siekiant  įprasminti pirmosios rašytinės Abiejų Tautų Respublikos  Konstitucijos reikšmę šiuolaikinėje Europoje.

Savo sveikinimo žodyje konferencijos dalyviams E.Zingeris pabrėžė, kad  Europos Sąjunga gali subyrėti kaip ir Abiejų Tautų Respublika, jei nepasimokys iš akivaizdžių mūsų istorijos pamokų: per visą 18 amžių vyko lėtinis Lietuvos ir Lenkijos valstybės griovimas, kurį  įtakojo  kaimyninės  despotiškos imperinės  valstybės,  vieningai siekiančios sustabdyti pažangią žmonių lygybės idėjos raidą. O 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija buvo paskutinis bandymas pasipriešinti Abiejų Tautų Respublikos žlugimui. E.Zingeris akcentavo, kad skirtingai nei Lenkijoje, kur minima tik Gegužės 3 d., Lietuvoje  minėtinų datų kalendoriuje Seimo nutarimu įrašytos dvi datos: Gegužės 3 d. – Konstitucijos priėmimo ir spalio 20 d. - Abiejų Tautų tarpusavio įžado dienos.

„Pradedant Tadu Kosciuška ir baigiant Emilija Pliateryte bei Konstantinu Kalinausku, - šių didvyrių atminimas mus įpareigoja laikytis Europos kūrėjų vaidmens ir nepaskęsti  „liliputų karuose“, kurių priežastis - nesutarimas iš kurios pusės pradėti valgyti kiaušinį, kaip tai  aprašė Džonatanas Sviftas (Jonathan Swift) savo  knygoje „Guliverio kelionės“, - teigė E.Zingeris.

Deja iki šiol,  anot Lietuvos politiko E.Zingerio, Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos Rytuose žymi ne tik Šengeno, bet ir  Europos demokratinio pasaulio ribą.  Todėl šių valstybių politinių sluoksnių pareiga - kartu susitelkus  ginti taip sunkiai iškovotas demokratines vertybes.

E.Zingeris savo kalbą užbaigė citata iš bendro Lenkijos ir Lietuvos Seimų Užsienio reikalų komitetų pirmininkų pareiškimo „Dėl Lenkijos ir Lietuvos santykių“, pasirašyto Strasbūre 2011 m. gegužės 10 d.: „Turime dėti visas pastangas, kad sukilėlių pralietas kraujas, Gegužės 3-ios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas taptų garbingo požiūrio pavyzdžiu kitoms tautoms, kuriančioms XXI amžiaus Europą“.

Konferencijoje kartu su iškiliais  Lietuvos ir Lenkijos istorijos specialistais, Lenkijos, Ukrainos ir Prancūzijos istorikais taip pat dalyvavo ir pranešimus „1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos atmintis Lietuvos visuomenėje“ ir „Lietuvos aukštuomenės požiūris į 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją“  skaitė Lietuvos Istorijos instituto mokslinės bendradarbės dr. Rasa Čepaitienė ir dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. 

Konferencijos dalyviams buvo pristatyti A.Mickevičiaus bibliotekos Paryžiuje archyvai, saugantys Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių prieš carų jungą dokumentus ir asmeninius daiktus.

 

 

Ramūnas Misiulis,

Užsienio reikalų komiteto biuro vedėjas tel.: (85) 239 6798