2010 m. birželio 23 d. pranešimas VIR
Šiandien 47 valstybes jungianti Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priima Seimo delegacijos šioje organizacijoje pirmininko Emanuelio Zingerio parengtą rezoliuciją ir pranešimą ,,Ekonominės krizės politinės pasekmės“.
Rezoliucijoje jos rengėjas E. Zingeris pabrėžia, kad dabartinė finansų ir ekonomikos krizė yra pati rimčiausia po1930-aisiais pasaulį sukrėtusios krizės, pasibaigusios pasauliniu karu. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja reiškia susirūpinimą, kad Europos finansinės skolos ir ekonominė politika kovojant su krizės pasekmėmis gali turėti įtakos visuomenės radikalėjimo procesams ir kelti grėsmę demokratijai.
Seimo delegacijos vadovas apgailestavo, kad po ilgų diskusijų Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komitetas paredagavo jo pasiūlytą pirminį rezoliucijos tekstą, kur jis griežtai nurodė išaiškinti ir nubausti politikus, kurių veiksmai prisidėjo prie ekonominės griūties laiku nereaguojant į bankų vykdytą neatsakingą politiką.
Rezoliucija rekomenduoja nacionaliniams parlamentams aktyviai dalyvauti Europos reikaluose bei ekonominio ir finansinio valdymo procesuose ir ragina vyriausybes imtis Europiniu mastu labiau suderinto ir vieningo būdo krizei įveikti. Rezoliucija taip pat kviečia pradėti svarstyti demokratijos būklę nacionaliniuose parlamentuose.
Rezoliucijoje pažymima, kad dėl ekonominės krizės kraštutinės kairiosios ir dešiniosios partijos ir judėjimai turi galimybę dėl nesėkmių kaltinti klasikines politines partijas, kad patys išsikovotų daugiau populiarumo. Deja, kai kuriose šalyse ir pačios klasikinės partijos pradėjo vartoti ekstremistinius šūkius.
Nors anksčiau priimtose ETPA rezoliucijose buvo teigiama, kad ,,nepaisant finansinių sunkumų, būtina užtikrinti piliečių socialines, ekonomines ir žmogaus teises, šiandien tvirtinama rezoliucija konstatuoja, kad kai kurios vyriausybės priverstos mažinti išlaidas, ir todėl joms reikės mažinti valstybės investicijas, nekeisti arba mažinti darbo jėgą valstybės tarnyboje, didinti mokesčius, ilginti pensinį amžių ir užšaldyti arba mažinti atlyginimus ir pensijas. Kai kurios vyriausybės jau sumažino atlyginimus valstybės sektoriuje. Todėl socialinės pasekmės iš tikrųjų bus daug rimtesnės nei buvo numatyta ankstesnėse Asamblėjos diskusijose.
Priimtame dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelis valstybių narių griežtai nesilaikė jiems taikomo stabilumo ir augimo pakto, priimto įvedus eurą. Asamblėja primena, kad bendra valiuta (pinigų sąjunga) reiškia, kad šalys turėtų laikytis bendros pinigų politikos ir pažymi, kad ilgainiui ši politika neveikia, kai atsiranda didžiuliai ekonomikos, biudžeto ir fiskalinės politikos skirtumai tarp sąjungos narių.
Rezoliucijoje apgailestaujama, kad tebesitęsianti krizė parodė, kad mums dar toli iki Europos be skiriamųjų ribų: tarp Europos Tarybos narių yra tiek Europos Sąjungos tiek ne Europos Sąjungos narės. O tarp Europos Sąjungos narių yra euro zonos narės ir ne euro zonos narės. Neramu matyti, kaip skirtingai traktuojama kiekviena šių šalių kategorija.
Emanuelis Zingeris,
Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas
(tel. 869842113)