Seimo valdybos nariai, frakcijų vadovai, komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai susitiko su Europos Parlamento pirmininkų sueigos narių delegacija, vadovaujama Europos Parlamento Pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz).

Susitikimo metu buvo aptarti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetai, tarpparlamentinis bendradarbiavimas, diskutuota svarbiausiais politiniais klausimais dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos, dėl ES energetikos politikos ir kt.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginių organizavimą, Petras Auštrevičius pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginius. „Parlamentinio matmens renginius pradėsime iškilmingu Seimo posėdžiu liepos 4 d. Tikimės sulaukti daug garbingų svečių. Ypač mūsų kolegos iš Kroatijos turėtų atsiminti šį renginį, nes tai bus pirmasis jų dalyvavimas tokiame renginyje kaip visateisių Europos Sąjungos narių, ir mes juos iš karto ir iš anksto sveikiname“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas, primindamas, kad antrąjį šių metų pusmetį Seimas surengs devynis pirmininkavimo parlamentinio matmens renginius. P. Auštrevičius išreiškė viltį, kad Lietuvos pirmininkavimo metu parlamentinis matmuo įgis dar didesnę svarbą, o vyksiančios diskusijos bus reikšmingos ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams, kurie su dideliu susidomėjimu stebi Europos Sąjungos reikalus. Politiko nuomone, Lietuvos pasirengimas tikrai yra geras, solidus ir tikimasi, kad mūsų pirmininkavimas bus sėkmingas visai Europos Sąjungai.

Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo tvirtinimu, 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžetą būtina priimti laiku, atsižvelgiant į Europos Parlamento reikalavimus, o ES energetinio saugumo klausimai turi būti tarp prioritetinių ES politinės darbotvarkės klausimų. „Šiandien Europos Sąjungai labai reikia konkretumo: kaip pradėsime finansinius metus, kaip tvarkysime ES finansus kitus septynerius metus, o tai reiškia – kaip planuosime savo darbus, kad užtikrintume pažangų, tvarų ir integracinį ES augimą“, – teigė Europos reikalų komiteto pirmininkas. G. Kirkilas ypač akcentavo ES energetinio saugumo, kuris yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, svarbą, siekiant sukurti ES energijos vidaus rinką iki 2014 m., įgyvendinant energetikos infrastruktūros konsolidavimą ir energetikos sistemų integravimą, vykdant bendrą ES energetikos išorės politiką, energijos šaltinių diversifikaciją, siekiant energetinių salų panaikinimo ir palankių energijos kainų vartotojams.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka susitikime akcentavo vieną iš pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų – Rytų partnerystės problematiką, ir Rytų partnerių vadovų susitikimo Vilniuje svarbą. Anot B. Juodkos, vienas iš svarbių šio renginio tikslų yra pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį.

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininkas Žozefas Dolis (Joseph Daul) pabrėžė, kad būtina susitarti dėl Europos Sąjungos finansavimo būsimiems septyneriems metams, peržiūrint po dvejų ar trejų metų. „Mes iškėlėme savo sąlygas Europos Parlamente dėl biudžeto, dirbame šia linkme ir jums padėsime rasti sprendimus. Mes nenorime nuneigti to, ką nusprendė valstybių ir vyriausybių vadovai. <...> Dirbsime ir toliau siekdami, kad būtų sudarytas biudžetas, bet mums nereikia biudžeto bet kokia kaina, bet kokiomis sąlygomis. Mes norime, kad parlamente būtų surinkta reikiama dauguma, ir norime, kad šiems klausimams pritartų visi parlamento demokratai“, – tvirtino Ž. Dolis.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininko pavaduotojo Enrikės Gerero Salomo (Enrique Guerrero Salom) nuomone, bendradarbiavimas tarp Europos ir nacionalinių parlamentų yra pats tinkamiausias būdas veikti kartu. Aptardamas energetikos problemas politikas akcentavo būtinybę spręsti problemas, susijusias su finansiniais skirtumais Europos Sąjungoje. „Finansinė nelygybė atsiranda taip pat ir dėl to, kad atskiros valstybės narės, mokančios daugiau už savo energetinius išteklius, atsiduria sudėtingesnėje ir blogesnėje konkurencinėje pozicijoje, palyginti su kitomis šalimis, mokančiomis mažesnę kainą už energetiką. Mes siekiame, kad šios problemos būtų sprendžiamos pasitelkus solidarumo principą, ir nesvarbu, kokias problemas spręstume – ar energetikos, ar finansų, ar kitas. Aišku, Lietuva nepriklauso euro zonai, tačiau, manau, kad šie klausimai turi rūpėti ir turi būti sprendžiami visų 28 valstybių narių mastu“, – sakė Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininko pavaduotojas.

Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pirmininko pavaduotoja Džil Evans (Jill Evans), kalbėdama dėl energetikos problemų, pabrėžė būtinybę plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius, taupiau naudoti energijos išteklius. Jos nuomone, šie klausimai turi būti prioritetiniai. „Iki 2020 m., pasitelkę atsinaujinančius energijos šaltinius, galime sukurti 3 mln. naujų darbo vietų ir būtent šiam klausimui turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant ypač jaunimo nedarbo problemas, suteikiant jiems atitinkamas užimtumo garantijas“, – teigė politikė.

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pirmininkas Martinas Kalananas (Martin Callanan) atkreipė dėmesį, kad jo frakcijos pozicija dėl biudžeto ir daugiametės finansinės programos yra kitokia negu daugumos Europos Parlamente. „Mes manome, kad išlaidas reikia mažinti. <...> Manytume, kad nereikėtų dar kartą kišti ranką į mokesčių mokėtojų kišenes siekiant ten rasti daugiau pinigų. Tad reikėtų mažinti ir mūsų biudžetą ir, pirmiausia, atsisakyti švaistymo“, – kalbėjo M. Kalananas. Taip pat politikas pritarė kolegoms, kad būtina spręsti energetikos problemas ir ieškoti sprendimų.

Frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ pirmininko pavaduotojas Rolandas Paksas pažymėjo, kad Lietuvos pirmininkavimą išskirs iš kitų pirmininkavimų ir kitais metais įvyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą. Politikas palinkėjo visiems didelės sėkmės, sutarimo, kad šie prioritetai po Lietuvos pirmininkavimo nebūtų padėti į stalčių, kad prie jų visą laiką būtų sugrįžtama ir kad po kažkiek metų galėtume pasakyti, kad mes buvome tie, kurių pirmininkavimo metu pradėti dalykai tapo įgyvendinti.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų grupės pirmininkės Gabrielės Cimer (Gabriele Zimmer) tvirtinimu, būtina užtikrinti Europos socialinio fondo finansavimą veiksmingesnei kovai su socialine atskirtimi ir skurdu, su jaunimo nedarbu. „Turime aiškiai pasakyti, kad reikia stiprinti socialinį lygmenį, stiprinti solidarumą tarp valstybių narių, nes jeigu didžiųjų valstybių pozicijos nusvers mažųjų, Europos Sąjunga neturės ateities“, – sakė G. Cimer.

Franciskas Sosa Vagneris (Francisco Sosa Wagner), atstovaujantis frakcijoms nepriklausantiems nariams, priminė, kad Europa yra solidarumo ir laisvės erdvė. „Ją būtina išsaugoti ir kartu tobulinti. Europa yra teisės erdvė. Tie, kurie gyveno diktatūros sąlygomis, pavyzdžiui, aš Ispanijoje, o jūs čia, tiems, kuriems teko gyventi diktatūros sąlygomis, puikiai žino, koks džiaugsmas yra gyventi teisės valstybės sąlygomis“, – kalbėjo politikas.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected])