2013 m. liepos 4 d. pranešimas VIR

„Gerbiamieji svečiai, gerbiamieji Seimo nariai, po tokių gražių pažadų ir įsipareigojimų, kad Lietuva Europa didžiuosis, išties turime didelį iššūkį. Esame pirmieji Baltijos šalyse, iš Baltijos šalių, kurie prisiima tokią, labai svarbią, bet taip pat ir garbingą atsakomybę. Pirmiausia, sveikinu visus Lietuvos žmones ir visus svečius čia.

Lietuva pradeda pusės metų pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Iki šių metų pabaigos daugelis visai Europai svarbių klausimų bus sprendžiami Lietuvoje.

Tai – įrodymas, kad esame Europos Sąjungos narė, kuria pilnai pasitikima ir kuri turi tokias pačias teises kaip ir likusios 27.

Naudodamasi proga noriu pasveikinti mūsų naują šeimos narę, Kroatiją įsijungus į mūsų europinę šeimą. Tai taip pat nedidelė valstybė, kuri siekia tapti Europos šeimos nare, ir labai džiaugiuosi, kad būtent Europa atsivėrė naujai plėtrai, tuomet, kai mes pradėjome pirmininkauti. Mano buvo didelė garbė, visos Lietuvos ir Europos vardu pasveikinti šią šalį Kroatijoje kroatiškai. Ir tikrai tai gražus sutapimas.

Lietuva pradeda pirmininkavimą, kai ekonominė situacija Europoje, deja vis dar yra sudėtinga. Nedarbas, ypač jaunimo, tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse yra pasiekęs rekordines aukštumas. Dar vis būtina dėti pastangas siekiant ilgalaikio finansinio stabilumo beveik visose šalyse, derinant jį su ekonomikos skatinimo priemonėmis ir be abejo struktūrinėmis reformomis.

Ekonominė ir energetinė konkurencija šiandien kelia daugiau klausimų, nei Europos Sąjunga turi atsakymų. Valstybės Azijoje ir Lotynų Amerikoje meta iššūkį Europai. Ir jeigu nedėsime specialių  ir ypatingų pastangų situacijai pakeisti – konkuruoti darysis vis sunkiau.

Viena iš to priežasčių – nekonkurencinga energetinių išteklių kaina visoje Europoje. Visa Europa galų gale patiria ir supranta, kad energetinių išteklių tiekimo monopolija visoje Europoje, yra priešinga mūsų augimo ir žmonių gerovės tikslams. Pamažu, bet tikslingai Europa turi judėti į priekį ne tik kurdama vidaus energetikos rinką tarpusavyje, bet ir siekdama sutarimo dėl Europos išorės energetikos politikos, tai yra kitų, trečiųjų šalių atžvilgiu. Nes tik konkurencingos energetinių išteklių kainos padės grąžinti visos Europos ekonomiką į stabilaus augimo kelią.

Ir visa tai galime ir turime pasiekti drauge. Lietuva pirmininkauja ES Tarybai, tačiau iniciatyvos ir konkrečių veiksmų turės imtis ne tik Lietuva, bet visos Europinės institucijos ir taip pat visos valstybės narės.

Taigi mes tikime solidaria ir subsidiaria Europa. Pasisakome už patikimą, atvirą ir augančią Europos Sąjungą. Todėl ateinantį pusmetį dirbsime stiprindami Europos finansinį stabilumą ir atsakingumą. Stiprinsime Europos pinigų sąjungą. Plėtosime bendrąją rinką ir skatinsime verslo konkurencingumą bei inovacijas. Gerinsime santykius ir su kaimynėmis. Plėtosime prekybą su strateginėmis partnerėmis ir stiprinsime bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Tai mūsų Lietuvos pirmininkavimo pagrindinės prioritetų kryptys.

Lietuva nesiekia būti tik Europos Sąjungos  „vartotoja“. Mūsų politikai, verslas, menininkai ir visi piliečiai nori prisidėti prie sėkmingos Europos ateities kūrimo. Esame pasiruošę sunkiai dirbti, kas mums nėra naujiena, kurdami saugius ir turtingus Europos namus. Mūsų namus.

Todėl kviečiame visas Europos Sąjungos šalis nares ir kaimynes dirbti šį pusmetį, kaip ir visada kartu.

Baigdama noriu pasakyti, kad lietuviai nuo seno buvo svetingi žmonės. Mes nuoširdžiai ruošėmės, kad visi užsienio svečiai šį pusmetį Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose jaustųsi lyg namuose. Kad išsivežtų gražius prisiminimus apie mūsų Lietuvą. Todėl kviečiu mus visus svetingai ir atviromis širdimis pasitikti svečius, ir sukurti visas sąlygas pasidžiaugti Lietuvos grožiu, o svarbiausia – Lietuvos žmogumi. Linkiu mums visiems darbingo ir sėkmingo pusmečio, o visiems, kurie pasistengė, kad mūsų pirmininkavimo pradžia atrodytų gerai, dėkoju už jų jau atliktą darbą. Visiems jums ačiū. Linkiu mums visiems sėkmingo ir garbingo pirmininkavimo.“