„Gerbiamoji ponia Prezidente,
Gerbiamasis pone Seimo Pirmininke,
Pone Ministre Pirmininke,
man didelė garbė Lietuvos Seime atstovauti Lenkijos Senatui šiuo ypatingu Lietuvai momentu.
Pirmą kartą šioje salėje buvau 1991 metais, prieš 22 metus. Ji atrodė taip pat, bet aplinka buvo visiškai kita. Lenkija tada – tai liudijo mūsų buvimas čia – rėmė demokratinę, nepriklausomą Lietuvą, ir tai buvo ne vien palaikymas žodžiais – iš mano regiono, iš Gdansko, „Solidarumas“ persiuntė ir spausdinimo įrangos, ir radijo stočių. Visa laimė, jų tada neprireikė. Verta kartais prisiminti aną didvyrišką laikmetį, kad įvertintume šį normalų laikmetį, kurį mes turime dabar ir kuriuo šiandien gyvena mūsų visuomenės.
Lietuva pirmininkauti pradeda ketvirta po jau pirmininkavusių naujųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių – Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos.
Jau nebeliko abejonių, kurių buvo iš pradžių, ar naujos valstybės atlaikys naujus iššūkius. Šiuo metu neliko skirstymo į naujas ir senas ES valstybes, ir tai gerai, aš tuo džiaugiuosi.
Netolimoje ateityje pirmininkavimą ES Tarybai perims Latvija ir Estija. Tai įrodymas visų mums tekusių ypatingų pasikeitimų.
Lietuvai kaip ir Lenkijai tenka pirmininkauti krizės metu, todėl Lenkija visapusiškai remia pasirinktus tris pagrindinius principus, kuriais remiasi Lietuvos prioritetai: patikima Europa, auganti Europa ir atvira Europa.
Labai svarbūs uždaviniai susiję su Europos ekonomikos problemomis: nedarbo sumažinimu, ypač jaunimo, ES 2014–2020 metų finansinės programos priemonių nustatymu ir beveik 70 teisės aktų pritaikymo planu.
Lenkijai ypač svarbūs energetikos klausimai. Kaip ir Lietuva, mes tikimės sukurti bendrą energijos rinką, todėl džiaugiamės, kad šis klausimas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.
Man, kaip asmeniui, turinčiam sąsajų su pajūriu, ypač rūpi Lietuvos prioritetai Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijoje. Iš esmės tai yra ES vidaus jūra, turbūt labiau nei Viduržemio jūra, todėl tokia ES šio regiono strategija labai reikalinga.
Baltijos valstybių pirmininkavimo sutapimas ateinančiais metais leidžia tikėtis, kad Lietuvos pirmininkavimo metu pradėti veiksmai šioje srityje bus tęsiami ateityje.
Lenkams labai artimas šūkis „Atvira Europa“, atitinkantis atvirų durų politiką – daugelį metų mano šalies populiarinamą tarp šalių, ketinančių stoti į Europos Sąjungą.
Mūsų abi valstybės – Lenkija ir Lietuva – jau seniai siekia padėti Ukrainai suartėti su Europos Sąjunga. Šių metų kovą Lenkijos Respublikos Senate įvyko penktoji Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos sesija. Mes tada užtikrinome, kad mes kartu ES asamblėjoje dėsime pastangų, kad lapkritį Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje buvo pasirašyta Asociacijos sutartis su Ukraina ir būtų parafuotos tokios sutartys su Gruzija, Moldova ir Armėnija. Baigiamojoje deklaracijoje mes kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu pažadėjome ekspertų ir organizacinę paramą, kuriant Ukrainoje demokratines institucijas ir teisinę valstybę bei pritaikant teisėkūrą prie ES reikalavimų.
Lenkija kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos ES valstybės narės įveikė sunkų santvarkos ir ekonomikos raidos kelią. Mes prisimename, kad be valstybių, turinčių stiprius demokratijos pamatus, pagalbos mums būtų gerokai sunkiau. Todėl tikiuosi, kad Jūs visiškai suprasite, jog dabar mes turime moralinę pareigą dėl demokratinių permainų keliu žengusių šalių.
Gerbiamieji, mes panašiai žvelgiame į Europą ir jos laukiančius iššūkius. Tai nulėmė bendras kelias į laisvę ir pastarųjų metų patirtis kuriant ateitį.
Per artimiausią pusmetį visų europiečių akys bus nukreiptos į Lietuvą.
Linkiu Lietuvai sėkmės pirmininkaujant ES Tarybai“.