Gerbiamieji svečiai, kolegos parlamentų nariai, ponios ir ponai, 

labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi turėdamas galimybę pasveikinti Jus visus, susirinkusius į trečiąją Tarpparlamentinę bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferenciją Lietuvos Respublikos Seime. Ypač norėčiau pasveikinti Kroatijos Respublikos Susirinkimo delegaciją, pirmą kartą dalyvaujančią šioje konferencijoje visateisio Europos Sąjungos nacionalinio parlamento teisėmis. Sveiki įsilieję į kolegų ir draugų būrį!

Ši tarpparlamentinė konferencija yra jau trečiasis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens renginys. Iš viso per šį pirmininkavimo pusmetį surengsime devynis parlamentinio matmens renginius. Visų jų nekantriai laukėme ir atsakingai jiems ruošėmės, todėl šiandien man ypač džiugu pasveikinti Jus visus, taip gausiai susirinkusius Vilniuje.

Gerbiamieji parlamentų nariai, ponios ir ponai,

šiandien jūs susitinkate aptarti bendrą užsienio, saugumo ir gynybos politiką. Tai viena iš pačių svarbiausių ir aktualiausių Europos Sąjungos politikos krypčių. Galime tik pasidžiaugti pokyčiais, įvykusiais šioje srityje per pastarąjį dešimtmetį, ypač įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuri sustiprino ir suteikė naujų priemonių Sąjungai vykdyti efektyvesnę užsienio ir saugumo politiką. Man be galo malonu, kad konferencijoje dalyvaus ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė Ketrin AŠTON. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę jai asmeniškai padėkoti už svarbų jos indėlį stiprinant Europos Sąjungos pozicijas pasaulyje ir už sunkų diplomatinį darbą, kurį ji dirba ne tik už Europos Sąjungos sienų, bet ir Sąjungos viduje siekiant surasti bendrą valstybių narių poziciją svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais.

Šioje konferencijoje, o taip pat ir NATO Energetinio saugumo centro atidaryme Vilniuje, dalyvaus NATO Generalinis Sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

nors didžiojoje dalyje Europos jau beveik septyniasdešimt metų vyrauja taika, o valstybių santykiai yra grindžiami teise ir tarpusavio pasitikėjimu, kiti pasaulio regionai, deja, susiduria su visiškai kita realybe. Pastarojo laikmečio įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose mums dar kartą primena, kaip svarbu turėti efektyvią bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant prisidėti prie taikos, stabilumo, demokratijos, žmogaus teisių ir bendros socialinės ir ekonominės pažangos sklaidos šiame mums strategiškai svarbiame regione.

Efektyvaus Europos Sąjungos įsitraukimo reikia ir mūsų Rytų partneriams, kurie vis dar yra įstrigę geopolitinėje kryžkelėje ir kuriems Europos Sąjungos strateginė parama padėtų padaryti svarbius istorinius pasirinkimus. Nors jau praėjo daugiau kaip 20 metų po to, kai mūsų Rytų kaimynės išsivadavo iš komunistinių gniaužtų, daugelyje jų demokratijai ir žmogaus teisėms vis dar sunkiai sekasi įleisti šaknis, trūksta teisės viršenybės. Tuo tarpu kai kurios valstybės santykius su kaimynais yra vis dar linkusios matyti per jėgos ir spaudimo prizmę.

Tokia realybė ir tokiomis aplinkybėmis mes privalome veikti. Todėl esu įsitikinęs, kad tik stipri, integruota ir veiksminga Europos Sąjungos išorės politika gali prisidėti prie teigiamų pokyčių Šiaurės Afrikoje ar Vidurio Rytuose šiuo istoriškai svarbiu ir sudėtingu laikotarpiu. Taip pat tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti bendrą poziciją dėl svarbiausių su Rytų kaimynėmis susijusių klausimų, o šias pastangas vainikuos sėkmingas Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių aukščiausio lygio susitikimas lapkričio mėnesį Vilniuje.

Gerbiamieji konferencijos dalyviai, ponios ir ponai,

naudodamasis proga noriu Jus maloniai pakviesti į šįryt atidarytą dokumentų ir fotografijų parodą „Lietuvos sugrįžimas į laisvų pasaulio šalių bendriją“, eksponuojamą Seimo I rūmų Parlamento galerijoje. Šioje parodoje pristatomi Lietuvos valstybingumo pagrindus įtvirtinę dokumentai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalas, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių, šalių kandidačių ir Rytų partnerystės šalių ambasadorių skiriamieji raštai. Tai ne tik mūsų istorijos įvykius fiksuojantys, bet ir diplomatijos tradicijas, šalių kultūrą liudijantys dokumentai, pasirašyti iškilių to meto politikų – valstybės vadovų. Kviečiu Jus visus pasinaudoti šia puikia proga ir aplankyti parodą.

Baigdamas noriu palinkėti Jums produktyvaus darbo – sėkmingai pasikeisti nuomonėmis ir įžvalgomis svarbiausiomis užsienio, saugumo ir gynybos politikos temomis.

Malonios viešnagės Vilniuje, lauksime Jūsų sugrįžtant į Lietuvą!

Dėkoju už dėmesį.