2013 m. rugsėjo 13 d. pranešimas VIR

Rugsėjo 13 d., Seime vyko Vytauto Didžiojo universiteto, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Seimo Europos informacijos biuro organizuota diskusija, kurioje buvo pristatytas tyrimas „Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams“.

Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjų komanda drauge su kviestiniu Jeilio universiteto dėstytoju dr. Rimu Vaišniu tyrė, kaip socialinė aplinka, kurioje gyvena ir veikia Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir gimnazijų abiturientai, Lietuvos bakalauro studijas baigę studentai ir užsienio bakalauro studijas baigę lietuviai studentai, daro įtaką jų pasirinkimui studijuoti ar toliau tęsti studijas Lietuvos arba užsienio universitetuose. Apklaustieji nurodė, kad jų pasirinkimą, kurios šalies ir kuriame universitete studijuoti, lemia universiteto studijų kokybė, įskaitant juos dominančią studijų programą, ekonominės sąlygos, nulemiančios, ar asmuo turės pakankamai lėšų studijuoti norimą programą norimoje šalyje, asmeninio bendravimo aplinka – draugai Lietuvoje bei įsivaizduojama įdomi daugiatautė aplinka studijuojant užsienyje.

Tyrimas atskleidė, kad draugų rekomendacijos turi itin didelę reikšmę renkantis studijų programą ir universitetą, tuo tarpu mokytojų ar dėstytojų rekomendacijomis jaunimas vadovaujasi retokai. Taip pat daugelis tiriamųjų pripažino, kad rinkdamiesi studijas nesusipažino ar menkai susipažino su studijų programa. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad jau po kelių mėnesių dažnai subliūkšta studentų susikurtas mitas dėl studijų kokybės – tiek studijuojantys Lietuvoje, tiek užsienyje patiria, kad reali studijų kokybė neatitinka jų turėtų lūkesčių. Tyrimo metu taip pat išaiškėjo, kad maždaug po metų kinta ir studentų nusistatymas dėl gyvenamosios ir studijų vietos: visi pasilikusieji studijuoti Lietuvoje iš pradžių teigė, kad pasirinko studijas gimtinėje, nes nori joje gyventi, o po metų studijų bent ketvirtadalio respondentų požiūris pasikeitė.

Tyrimo autoriai pristatymo metu taip pat pateikė rekomendacijas mokykloms, universitetams, akademinėms bendruomenėms, švietimo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos akademinio jaunimo mobilumas iš emigracijos virstų migracija. Aptariant visus pasiūlymus buvo akcentuota nuolatinio dialogo tarp universitetų, visuomenės, valstybės valdžios atstovų, darbdavių būtinybė, nes tik dialogo metu gali būti atskleisti įvairių šalių tikslai, poreikiai ir vertybės.

Papildoma informacija:

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja

Aistė Laurinavičiūtė (tel. (8 5) 239 6858, el. p. aiste.laurinaviciute@lrs.lt)