2013 m. rugsėjo 25 d. pranešimas VIR

Garbūs svečiai, mieli konferencijos dalyviai, brangūs kolegos, ponios ir ponai!

Man didelė garbė Lietuvos Respublikos Seimo vardu šiandien pasveikinti jus, susirinkusius į tarptautinę konferenciją „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“.

Nesuklysiu pasakęs, kad šis Europos kalbų dienai skirtas renginys yra neeilinės svarbos. Jo reikšmę ir „svorį“, be kita ko, rodo ir tas faktas, kad konferencija įtraukta į oficialią Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių programą.

Pasinaudodamas proga norėčiau nuoširdžiai padėkoti konferencijos organizatoriams: Europos Komisijai, Lietuvių kalbos institutui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedrai.

Taip pat reiškiu pagarbą bei padėką šio renginio globėjai – už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakingai Europos Komisijos narei Androulla Vassiliou.

Kaip žinia, konferencijoje bus diskutuojama, kaip išsaugoti Europos kalbų ir kultūrų įvairovę, plėsti ir kurti naujus skaitmeninius išteklius ir kalbos technologijas, naujausiais metodais mokyti kalbų, plėtoti informacijos mainus visomis Europos kalbomis.

Konferencijoje bus gvildenamos trys pagrindinės temos: kalbų mokymasis mobilumui ir darbui Europoje; vertimas raštu ir žodžiu aktyviam pilietiškumui; kalbos skaitmeninėje erdvėje.

Paminėtos temos, jų svarba ir aktualumas šiandienos pasaulyje yra neabejotini. 28-ios Europos Sąjungos valstybės narės gali pasigirti išties didele ir gausia kalbų įvairove. Akivaizdu, kad kiekviena iš šių kalbų yra ne tik konkrečios šalies bei tautos pamatas, tačiau ir visos Europos didžiulis turtas, kurį turime puoselėti ir saugoti.

Globaliame šiandienos pasaulyje kalbos taip pat yra kiekvieno žmogaus asmeninis turtas. Kartu su tuo – raktas į bendravimą, darbą, raktas į gyvenimą. Tai sritis, kuri yra svarbi pati savaime ir kurios neįmanoma pervertinti.

Akivaizdu, kad šiandieniniam Europos Sąjungos piliečiui, siekiančiam visaverčio gyvenimo, būtinas kokybiškas automatinis vertimas. Šią kokybę bei jos pažangą gali užtikrinti tik skaitmeninė erdvė. Tai sritis, kurioje būtinos naujos idėjos, nauji ištekliai, nauji atradimai, todėl labai malonu, kad būtent apie tai diskutuoti, į tai gilintis ir planuoja konferencijos dalyviai. Aš tikiuosi, kad šiandienos renginys, jame gimę pasiūlymai ar sprendimai taps rimtu postūmiu plečiant ir plėtojant daugiakalbystę šiuolaikinių technologijų sąlygomis.

Labai malonu, kad konferencija sulaukė tokio didelio dėmesio. Dalyvauja per 300 mokslininkų, vertėjų, mokytojų, teisininkų, rašytojų, kalbos technologų, verslo atstovų, politikų iš visų Europos Sąjungos valstybių narių.

Atskiras padėkas norėčiau skirti Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato generaliniam direktoriui Janui Truščinskiui (Jan Truszczyński), Vertimo žodžiu generalinio direktorato vadovui Markui Benedečiui (Marco Benedetti), taip pat Vertimo raštu generalinio direktorato vadovui Ryčiui Martikoniui.

Daug veržlumo, gyvasties, įvairovės, energijos konferencijai suteiks ir kiti pranešėjai. Ypač – Lietuvos visuomenei gerai žinomi ir vertinami žmonės: tokie kaip rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė, dainininkai Rasa Bubulytė ir Viktoras Diawara, penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. Jų daugiakalbė patirtis, įgyta praktikoje, realiame gyvenime, neabejoju, yra ne tik naudinga pažinimo požiūriu, tačiau ir labai įdomi žmogiškuoju aspektu.

Baigdamas norėčiau dar kartą padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie konferencijos organizavimo, taip pat ir tiems, kurie joje dalyvauja, ir palinkėti gerų įspūdžių, teigiamų emocijų bei kuo geriausios kloties.

Tikiuosi, jog aptarę kintančią Europos kalbų padėtį, jų svarbą siekiant ekonominio veiksmingumo, pateiksite stiprias bei naudingas rekomendacijas dėl daugiakalbystės plėtros įvairiose komunikavimo srityse, dėl vertimo ir kalbos mokymo bei mokymosi galimybių didinimo.