Šiandien, minint Europos kalbų dieną, Seime baigiasi dvi dienas trukusi mokslinė tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“, kurią organizavo Europos Komisija (EK), Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Vilniaus universiteto Vertimo studijų katedra.

Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės nuomone, ši konferencija yra didelis ir naujas postūmis į tolesnę kalbų vadybą, nemažas įkvėpimo šaltinis kalbos politikai ir rimtas postūmis kalbų raidai Europoje. Lietuvių kalbos instituto vadovė pasidžiaugė, kad mokslinė konferencija suteikė galimybę pasvarstyti, koks yra visų Europos kalbų likimas globalizacijos ir skaitmeninių technologijų laikais. „Svarbu, kad diskutuojame, kad kalba galėtų būti ne tik kultūros ar socialinis reiškinys, bet ir ekonominis veiksnys. Konferencijoje buvo išsakyta idėja, kad kalba galėtų būti konkurencingumo, inovacijų kūrimo priemonė“, – tvirtino J. Zabarskaitė.

EK vertimo raštu direktorato generalinio direktoriaus Ryčio Martikonio įsitikinimu, kalbos ir kalbų mokėjimas gerina įsidarbinimo galimybes, veria naujas švietimo technologijas. „Kalbų lygiateisiškumas, kalbų naudojimas Europos institucijose yra istorijoje beprecedentis: galimybė į visas Europos institucijas bet kuriam piliečiui kreiptis savo gimtąja kalba, gauti į tai atsakymus, taip pat visų 24 oficialių ES kalbų lygiateisiškumo principas yra pamatiniai ES kūrimo principai“, – akcentavo EK vertimo raštu generalinis direktorius.

EK Švietimo ir kultūros generalinio direktorato politikos rengimo ir šalių analizės direktorius Pjeras Mereso (Pierre Mairesse) atkreipė dėmesį, kad kalbų mokymo sistema ES turi būti tobulinama. „42 proc. vyresnių kaip 13–14 metų asmenų geba susikalbėti kokia nors užsienio kalba. Po didžiulių investicijų, kurias daro mūsų švietimo sistemos ir vyriausybės, toks rezultatas yra nepakankamas. Be to, skirtumai tarp valstybių yra didžiuliai“, – kalbėjo P. Meresas. Jo manymu, tai yra rimtas iššūkis ne tik vienybei ir įvairovei, bet ir užimtumui ir judumui, nes ateityje bus įvairiausių darbų ne tik užsienyje, bet ir savo šalyje, kurioje bus reikalaujama lingvistinio išsilavinimo. Europos Komisijos atstovas pristatė EK pradedamą įgyvendinti iniciatyvą „Atviresnis švietimas“, padėsiančią suteikti kokybiškesnį išsilavinimą ir gebėjimą naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

EK vertimo žodžiu direktorato generalinis direktorius Markas Benedetis (Marco Benedetti) paragino, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai jos atstovai tarptautiniuose renginiuose kalbėtų sava kalba. „Tai geriausias būtas ją praturtinti, plačiau naudoti ir efektyviai bendrauti“, – pažymėjo M. Benedetis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės nuomone, daugiakalbystė – galimybė mažoms kalboms. „Manęs dažnai klausia, ar daugiakalbystė lietuvių kalbai yra grėsmė. Galėtumėme ją vertinti kaip grėsmę, jeigu ją suvoktume iš didžiųjų kalbų, tarptautinio bendravimo kalbų pozicijos“, – sakė D. Vaišnienė. Tačiau, anot jos, jeigu mes suvoktume, kad daugiakalbystė yra galimybė tokioms kalboms, kaip lietuvių, latvių ar estų kalba, tapti lygiomis ES kalbų šeimos narėmis (taip, kaip yra ES institucijose), jeigu mes patys suvoktume ir kalbėtume tarptautiniuose susitikimuose bei nesigėdytume jos vartoti – tai yra didžiulė galimybė išlikti ir skaitmeninėje, ir mūsų valstybinės kalbos vartojimo srityje.

Rimas Rudaitis

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]