2013 m. rugsėjo 28 d. pranešimas VIR

Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už institucijų ryšius ir administravimą Marošas Šefčovičius (Maroš Šefčovič) Seime vykstančio jubiliejinio L COSAC posėdžio dalyviams pristatė Europos Sąjungos (ES) dešimties metų ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pasiekimus ir kylančius iššūkius.

Pripažindamas, kad strategijos įgyvendinimo startas dėl krizės buvo gerokai lėtesnis nei tikėtasi, M. Šefčovičius pažymėjo, kad 2010 m. sukurto dokumento tikslas tinka visiems: „Integruota ES strategija turi užtikrinti pažangų, tvarų ir įtraukų augimą Europoje. Taip pat svarbu išmokti Lisabonos strategijos pamokas – ten buvo per daug kriterijų, per daug tikslų. Dabar mes turime tik penkis. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie gali parodyti ar mes einame reikiama linkme, ar išlaikome savo konkurencingumą ir konkurencinį pranašumą prieš pagrindinius ekonominius partnerius, kurie tuo pat metu yra mūsų konkurentai“.

Pasak Komisijos pirmininko pavaduotojo, pastarieji metai mums parodė, kaip svarbu bendradarbiauti, kaip tarpusavyje susijusi Europos ekonomika, todėl, norint minimizuoti blogų sprendimų šalutinį poveikį vienoje šalyje, būtina veiksmingiau koordinuoti sprendimų priėmimo procesą. Tam, pasak M. Šefčovičiaus, ir buvo įvestas Europos semestras: „Turime juo daug intensyviau naudotis, norint iš anksto nustatyti neatitikimus, disbalansą ir panaudoti jį kaip platformą, kad išvengtume tas tų pačių struktūrinių problemų, užkirstume joms kelią ir paremtume „Europa 2020“ strategijos įgyvendinimą“..

M. Šefčovičius išskyrė penkias sritis, kurios tapo reformos prioritetu visoje ES: fiskalinis konsolidavimas; skolinimo ūkui atkūrimas; ekonomikos augimo ir konkurencingumo šiandienai ir rytojui skatinimas; kova su nedarbu ir darbo rinkų reformavimas; viešojo administravimo modernizavimas.

Komisijos pirmininko pavaduotojo įsitikinimu, pats blogiausias krizės laikotarpis jau praeityje, dabar būtina toliau įgyvendinti pradėtas reformas, priimtus sprendimus, didinti užimtumo lygį. Nedarbas, yra esminis ir skubus prioritetas.

M. Šefčovičiaus nuomone, ypač aktuali jaunimo nedarbo problema, todėl EK savo kitoje daugiametėje perspektyvoje yra numačiusi padėti valstybėms narėms, kuriose yra aukščiausias jaunimo nedarbo lygis, o Ekonomikos ir pinigų sąjungos komunikate įrašytas socialinės dimensijos klausimas.

Tarp kitų pagrindinių „Europa 2020“ strategijos įgyvendinamų uždavinių – siekis sumažinti mokyklos nebaigusių 18–24 metų amžiaus asmenų skaičių iki mažiau nei 10 % ( šiuo metu yra 12,8%), 30–34 metų amžiaus asmenų tretinio išsilavinimo lygio padidinimas bent iki 40 % ( šiuo metu yra 35,8 %). Tarp naujausių Komisijos pateiktų iniciatyvų taip pat yra Užimtumo paketas, Baltoji knyga, pristatanti adekvačios, tvarios ir saugios pensijų sistemos strategiją.

Komisijos pirmininko pavaduotojas pripažino, kad strategijoje „Europa 2020“ daug dėmesio skiriama inovacijoms, moksliniams tyrimams ir plėtrai: „Pamatėm, kad tos valstybės narės, kurios nuolat investuoja į mokslinius tyrimus yra daug atsparesnės ir lengviau išgyvena krizę. Svarbu, kad būtų supaprastintos taisyklės, kad mokslininkai liktų laboratorijose, kad moksliniai projektai nebūtų apipinti biurokratiniais reikalavimais“.

Savo pranešime M. Šefčovičius nemažai dėmesio skyrė ir energetikos politikai: „Mes turime tinkamai subalansuoti savo energetikos politiką. Negalime taikyti priemonių pažeisdami bendrą Europos konkurencingumą. Jei norime kurti naujas darbo vietas ir naujus ekonominio augimo šaltinius, mums reikia konkurencingų energijos kainų“.

 Apžvelgdamas visą „Europa 2020“ strategiją, M. Šefčovičius pažymėjo, kad siekiant tolesnio progreso, šiais metais EK pirmą kartą vertins nacionalinių biudžetų projektus.

Europos Komisija skelbia, kad „Europa 2020“ – tai ES ekonomikos augimo strategija, kurią užsibrėžta įgyvendinti iki 2020 m. Strategijoje numatyti penki dideli tikslai užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties, klimato ir energetikos srityse.

Visos valstybės narės įsipareigojo siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir jų pagrindu užsibrėžė nacionalinius tikslus bei formuoja ekonomikos augimą skatinančią politiką. Tačiau norimą poveikį augimui pasiekti galima tik tuo atveju, jei atskiros visų šalių pastangos bus koordinuojamos ir kryptingos.

Todėl Europos Komisija nustatė metinį ekonominės politikos koordinavimo ciklą, vadinamą Europos semestru. Kasmet Europos Komisija visapusiškai išanalizuoja ES valstybių narių ekonominių ir struktūrinių reformų programas ir pateikia rekomendacijas ateinantiems 12–18 mėnesių.

Europos semestras prasideda, kai Komisija paskelbia metinę augimo apžvalgą – paprastai metų pabaigoje. Joje nustatomi ES kitų metų prioritetai, kuriais siekiama skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą.

Pagrindiniai ES siekiai 2020 metams:

1. Užimtumas – 75 % 20–64 metų žmonių turėtų turėti darbą.

2. Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra – 3 % ES BVP turėtų būti investuojama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

3. Klimato kaita ir energetikos tvarumas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas 20 % (arba net 30 %, jei tam bus tinkamos sąlygos), palyginti su 1990 m. rodikliais; 20 % energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių; energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti padidintas 20 %.

4. Švietimas – reikėtų užtikrinti, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis nebūtų didesnė nei 10 %; reikėtų užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 % 30–34 metų asmenų turėtų aukštąjį išsilavinimą.

5. Kova su skurdu ir socialine atskirtimi – reikėtų bent 20 mln. sumažinti skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių arba žmonių, kuriems tai gresia skaičių.

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])