2013 m. lapkričio 25 d. pranešimas VIR

Seime prasidėjusiame Aplinkos apsaugos komitetų ir valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų pirmininkų susitikime vyksta diskusijos apie Europos Sąjungos (ES) makroregioninių strategijų reikšmę, jų plėtrą, perspektyvas ir aplinkosauginį matmenį.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginio dalyviams sveikinimo žodį tariusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pasidžiaugė, kad ES galioja vieni iš griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų pasaulyje. Aptardama pirmuosius Baltijos jūros regiono strategijos rezultatus Seimo vadovė pabrėžė, kad šioje srityje pasiekta tikrai nemažai. „Šiuo metu vadovaujantis Baltijos jūros regiono strategija vykdoma daugiau kaip 100 projektų. Pagal kitą – Dunojaus regiono strategiją – vykdoma net 150 projektų, o iš viso svarstoma daugiau kaip 400 projektų, kurių vertė – 49 milijardai eurų“, – sakė L. Graužinienė. Seimo Pirmininkės nuomone, Europos Parlamentas ir toliau turi palaikyti ir plėtoti makroregionines strategijas ES lygmeniu, o nacionaliniai parlamentai, turėdami geriausias galimybes palaikyti ryšį tarp strateginio lygmens ir plačiosios visuomenės, turėtų būti aktyvesni.

Susitikimui pirmininkaujantis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas akcentavo, kad Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES makroregioninė strategija, kuria siekiama išspręsti aplinkosaugines Baltijos jūros regiono problemas ir koordinuoti aplink Baltijos jūrą esančių valstybių veiksmus. Jis pasidžiaugė, kad Europos Komisijai ir valstybėms narėms įvertinus Baltijos jūros ir Dunojaus makroregioninių strategijų pridėtinę vertę, bus rengiamos ir kitos – Adrijos ir Jonijos jūrų bei Alpių regiono strategijos.

Europos Komisijos (EK) narė, atsakinga už klimato politiką, Koni Hedegard (Connie Hedegaard) pabrėžė klimato politikos įtraukimo į regioninio vystymosi strategijas svarbą. Pranešėja akcentavo, kad klimato sistemoje vyksta beprecedenčiai pokyčiai, todėl iškyla didžiuliai iššūkiai. Anot K. Hedegard, makroregioninės strategijos gali padėti išspręsti šias problemas ir pridėti pridėtinės vertės kovojant su klimato kaita. „Labai svarbu parengti projektus, remiančius įvairiausius aplinkosauginius klausimus Baltijos jūros regione, ir suteikti jiems finansinę paramą. Makroregioninės strategijos jau yra naudinga priemonė ES valstybėms narėms kovojant su klimato kaita“, – kalbėjo EK narė.

K. Hedegard pabrėžė, kad būtina remti priemones kovai su klimato kaita pažeidžiamuose regionuose, pavyzdžiui, makroregioninės strategijos gali būti panaudotos kovojant su potvyniais pasieniuose, su gaisrais, kylančiais pasienio teritorijose. EK atstovės nuomone, ES turi 20 proc. padidinti paramą kovai su klimato kaita.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius susitikimo dalyviams pristatė prieš dvi savaites Vilniuje įvykusio ketvirtojo ES Baltijos jūros regiono strategijos metinio forumo rezultatus. Anot Lietuvos atstovo, šiemet forume diskutuota apie tai, kaip Baltijos jūros regiono aplinkosauginius iššūkius paversti galimybėmis kuriant darbo vietas, taip pat aptarti Baltijos regiono galimybės prisidėti prie strategijos „Europa 2020“.

R. Šadžius, aptardamas efektyvų makroregioninių strategijų įgyvendinimą, akcentavo idėjų svarbą, kurios būtų svarbios visam regionui. Jo nuomone, taip pat aktualus yra finansinių išteklių klausimas, nes makroregioninėms strategijoms nėra numatytas atskiras finansavimas. Anot finansų ministro, finansavimas turėtų būti skiriamas iš skirtingų šaltinių: europinių lėšų, nacionalinių lėšų ir privačių lėšų. „Turime sukurti finansinius mechanizmus, kurie leistų pritraukti privatų finansavimą“, – sakė Lietuvos atstovas. R. Šadžius ragino aktyviau naudotis nevyriausybinių organizacijų, privataus verslo žmonių teikiamomis galimybėmis įgyvendinant makroregionines strategijas, o ES institucijas ir nacionalinius parlamentus vaidinti didesnį vaidmenį.

Rimas Rudaitis

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]